A Book by Panevėžys writer Elžbieta Skuodienė
Articles
Solveiga Daugirdaitė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Published 2018-11-04
https://doi.org/10.15388/BiblLita.2018.V.11765
PDF

How to Cite

Daugirdaitė, S. (2018) “A Book by Panevėžys writer Elžbieta Skuodienė”, Bibliotheca Lituana, 5, pp. 33-46. doi: 10.15388/BiblLita.2018.V.11765.

Abstract

[full article and abstract in Lithuanian; summary in English]

Journal Homepage Image cover_issue_1045_lt_LT.jpg USER Username
Password
 Remember me   JOURNAL CONTENT Search 
Search Scope 
  All   Authors   Title   Abstract   Index terms   Full Text   FONT SIZE Make font size smallerMake font size defaultMake font size larger Home > Bibliotheca Lituana 2018 V > Panevėžio rašytojos Elžbietos Skuodienės Knyga   Panevėžio rašytojos Elžbietos Skuodienės Knyga Solveiga Daugirdaitė
Abstract

Straipsnis skiriamas išryškinti savamokslės rašytojos Elžbietos Skuodienės (1902–1990) atsiminimų knygos „Kai vėluoja laimė“ (2002) parašymo istorijai ir pagrindiniams bruožams. Elžbieta Markevičiūtė, varginga našlaitė, ištekėjo už reemingranto iš JAV, išvyko paskui vyrą į Čikagą, tačiau, prasidėjus ekonomikos depresijai, grįžo su šeima į Lietuvą ir čia nugyveno savo gyvenimą kaip namų šeimininkė, trijų vaikų motina ir našlė be pajamų sovietmečiu. Sudėtingas gyvenimas nenuslopino jos kūrybinių ambicijų ir savo, kaip asmens, reikšmingumo supratimo. 1952–1971 m. ji parašė autobiografiją, kurios pirmąją dalį sūnus Vytautas Skuodis savilaidos būdu išleido jos 70-mečiui (1972), o 2002 m. išleista visa knyga, parengta profesionalaus tautosakos tyrinėtojo Kosto Aleksyno. Elžbietos Skuodienės atsiminimai, jos pačios vadinti „brangia Knyga“, gali būti skaitomi ir kaip grožinės literatūros tekstas (parašyti trečiuoju asmeniu pakeičiant tikruosius vardus), ir kaip autobiografija, ir kaip atsiminimai, pasakojantys apie paprastos panevėžietės gyvenimą. Straipsnyje išryškinamas unikalus motinos ir sūnaus bendradarbiavimas, Elžbietos Skuodienės kūrybos ypatybės, pabrėžiamas jos domėjimasis platesniu pasauliu bei „paprastų žmonių“ pasakojimų apie savo gyvenimą reikšmė kultūros istorijai.


A Book by Panevėžys writer Elžbieta Skuodienė

This article is devoted to the history of writing and an analysis of the autobiographical book Kai vėluoja laimė (When Happiness is Late) by the self-educated writer Elžbieta Skuodienė (1902–1990). She grew up a poor orphan who later married an emigrant from the United States and left with him for Chicago. However, when the Great Depression started, she and her family returned to Lithuania, where she lived her life as a housewife, a mother of three children and a widow without any income during the Soviet period. Nevertheless, the difficult life did not crush her creative ambitions, nor did it diminish her self-worth as a person. From 1952 to 1971, Elžbieta Skuodienė wrote her life story, and her son, Vytautas Skuodis (1929–2016), published the first part in samizdatfor his mother’s 70th birthday.
The entire book, edited by a professional folklorist, was published in 2002. Elžbieta Skuodienė’s text can be read as a work of fiction (third person narration, changed real names), as an autobiography and as a memoir of an ordinary person who had lived in Panevėžys during the Soviet era. The article highlights the characteristics of Elžbieta Skuodienė’s writing and emphasizes the importance of life stories of the “ordinary people” as an alternative source of cultural history.

PDF
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

Please read the Copyright Notice in Journal Policy

Downloads

Download data is not yet available.