Грунтовой могильник Kleine Kaup, открытый в 1865 г. в 3 км к югу от совр. Зеленоградска (Зеленоградский район, Калининградская обл.), уникален для прусской археологии не только чертами обрядности (Кулаков, 2011, с. 87–89), зафиксированными во вскрытых на памятнике погребениях, но и целым рядом находок. Среди них – редчайшая для юго-восточной Балтии находка железного кнутовища, сделанная в полевом сезоне 2011 г.
...
KLEINE KAUP KAPINYNO GELEŽINIS BOTKOTIS IR BOTAGŲ VAIDMUO X–XI AMŽIAUS RYTŲ EUROPOS SENIENOSE
Vladimir Kulakov
Santrauka
2011 m. plokštiniame kapinyne Kleine Kaup (Zelenogradsko r., Kaliningrado sr.) aptiktas unikalus radinys. Kapo K36 viršutinėje dalyje tarp daugybės daiktų rastas geležinis botkotis su kabučiais (Kirpičnikovo I tipo ,,vytinė“). Naudojantis priimtu šio tipo botkočių datavimu ir Kirpičnikovo I ir 1 tipo pentinais, aptiktais kape K36, kompleksas datuojamas laikotarpiu, ne vėlesniu kaip XI a. pradžia.
Kirpičnikovo I tipo botkočių daugiausiai rasta Rytų Europoje. Svarbu tai, kad šie daiktai aptikti didžiųjų vikingų epochos prekybos kelių pradžioje – Volgos aukštupyje (Volgos kelias) ir Dniepro aukštupyje (kelias ,,iš variagų į graikus ir atgal...“). Pietų Lietuvos teritorijoje taip pat aptikta keletas Kirpičnikovo I tipo botkočių. Jie datuojami X–XI a. pirmąja puse.
Kirpičnikovo I tipo botkočius galima laikyti kulto ir socialinio vaidmens daiktais. Iš ankstyvesnių ,,barškalų“ geležiniuose botkočiuose liko barškantys ir dvigubos S raidės pakabučiai. Kirpičnikovo I tipo botkočių radaviečių paplitimą Rytų Europoje ir Baltijos kraštuose prekybos kelių pradžioje galima paaiškinti šių regionų artumu Pietų Skandinavijai, kur buvo paplitę geležinių botkočių su barškančiais pakabučiais prototipai. Kaip šamanų kulto atributai šie prototipai atsirado Rytų Europos šiaurės vakaruose, kur buvo paplitę finougrų šamanų kultai ir tradiciški skandinaviški tikėjimai. Iš šio arealo kartu su skandinavų pirkliais ir kariais šiaurinių kultų atributai pateko į kitus Baltijos kraštus ir Rytų Europą. Jų radiniai rodo aktyvų šiauriečių vaidmenį formuojant Rytų Europos tranzitinius prekybos kelius, tapusius svarbiu veiksniu kuriantis Rusios ir Lietuvos daugianacionalinėms valstybėms.