Kęstutis Laurikėnas
Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės
Neuroangiochirurgijos centro Kraujagyslių chirurgijos skyrius
Įvadas / tikslas
Šiuo metu chirurgų požiūris į operacinio gydymo naudą slankstelinių arterijų patologijos, arba vadinamosios užpakalinės galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo, atvejais yra gana nevienodas. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokiai įvairiomis vertebrobazilinės kraujotakos nepakankamumo formomis sergančių ligonių daliai liga yra sukelta slankstelinių arterijų užakimo ir jų stenozės kauliniuose kanaluose ir kada chirurginiam gydymui pavyksta sėkmingai pritaikyti distalinės slankstelinės arterijos dalies rekonstrukcijos operaciją.
Ligoniai ir metodai
Straipsnyje nagrinėjami 1677 ligonių, sergančių galvos smegenų kraujotakos išemija, tyrimo ir gydymo duomenys. Daugiausia dėmesio kreipiama į ligos struktūrą, konservatyvaus ir chirurginio gydymo metodų taikymo dažnį.
Rezultatai
Nustatyta, jog 75 % (1259 ligoniai) visų šių stacionare gydytų galvos smegenų kraujotakos sutrikimų sudarė vertebrobazilinės kraujotakos nepakankamumas, kuris dažniau pasitaiko moterims (66,4 %). Vertebrobazilinis insultas yra dažnesnis nei praeinantys kraujotakos sutrikimai ir sudaro 65,5 % (825 stacionaro ligoniai) vertebrobazilinės kraujotakos nepakankamumo atvejų. Patomorfologiniai slankstelinių arterijų pokyčiai nustatyti tik 720 ligonių, kuriems buvo vertebrobazilinė simptomatika (57,2 % šios ligos atvejų). Mūsų duomenimis, miego arterijų stenozė buvo susijusi su vertebrobaziline simptomatika tik 93 (7,4 %) ligoniams iš 1259 vertebrobazilinės išemijos atvejų.
Išvados
Operacinis gydymas buvo indikuojamas tik 298 (23,7 %) ligoniams, sergantiems vertebrobaziliniu kraujotakos nepakankamumu. Slankstelinės arterijos distalinės dalies rekonstrukcija atlikta 15 ligonių ir šios operacijos sudarė 5,1 % visų slankstelinių arterijų rekonstrukcinių operacijų. Jos atliktos tik 1,2 % ligonių, turinčių vertebrobazilinę simptomatiką.
Prasminiai žodžiai: slankstelinė arterija, vertebrobazilinė išemija, chirurginis gydymas, slankstelinės arterijos distalinės dalies rekonstrukcija.
Distal vertebral artery reconstruction: surgical possibilities in vertebrobasilar ischemia
Kęstutis Laurikėnas
Background / objective
This study highlights the rate of surgical activities in cases of vertebrobasilar ischemia.
Patients and methods
In the last years in the neurological and vascular surgery clinics of Vilnius University Emergency Hospital 1259 patients were treated for vertebrobasilar ishemia and 298 patients (23.7%) underwent vertebral artery reconstruction.
Results
Only in 57.2% of cases of vertebrobasilar ishemia did we find pathological anatomical changes in vertebral arteries. In 83 cases the vertebral artery was occluded, in 413 cases vertebral arteries were herniated into canalis osseus by osteochondrosis. In 825 cases (65.5%) vertebrobasilar stroke occurred.
Conclusions
After CT and angiographic examination only 15 distal vertebral artery reconstructions were performed, i. e. 5.1% of all operations on vertebral artery and 1.2% of all vertebrobasilar patients.
Keywords: vertebral artery, vertebrobasilar ishemia, surgical treatment, distal vertebral artery reconstruction.