Abstract
Straipsnyje analizuojama E. Červinskienės studija Dostojevskis, gretinama pirma (1971 m.) ir antra (2004 m.) laida. Trumpai apžvelgiama F. Dostojevskio ir jo kūrybos recepcija carinėje bei sovietinėje Rusijoje, pabrėžiama, kad pagrindinė jo kūrinių tema – asmens laisvės vs nelaisvės problema buvo menkai svarstyta, kad SSRS cenzūra keletą dešimtmečių ribojo kai kurių jo tekstų leidybą bei tyrinėjimus. Totalitarinės valstybės vykdytos ideologinės kultūros politikos dekonstrukcija išryškina tuometinę kūrybos nelaisvę ir literatūros tyrinėjimų konjunktūrą. Lietuviškos knygos apie Dostojevskį savitumas atsiskleidžia lyginant su kitais sovietinio laikotarpio istoriniais tekstais apie jį. Tekstinė analizė atskleidžia Sibiro tremties (katorgos) – kaip rusų rašytoją ir jo kūrybos tyrinėtoją lietuvių literatūrologę vienijančio dėmens – svarbą nagrinėjamos knygos patosui ir rašytojo asmenybės interpretavimui. Cituojamos medžiagos parinkimas, kompozicija ir komentavimas atskleidžia knygoje Dostojevskis, esant asmens laisvės teigimą ir tuometinės santvarkos delegitimavimo lygmenį. Daroma išvada, kad šis lietuviško literatūrinio istorinio teksto apie Dostojevskį ypatumas yra esminis sprendžiant savitos E. Červinskienės studijos žanro problemą, ir leidžia ją priskirti prie literatūros apie literatūrą tekstų.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
