Literatūra http://www.journals.vu.lt/literatura <p>Founded in 1958. Dedicated to publishing articles on Lithuanian and World literature as well as studies concerned with the Classics and cultural studies.</p> lt-LT <p>Please read the Copyright Notice in&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/literatura/journalpolicy">Journal Policy</a>.&nbsp;</p> regina.rudaityte@flf.vu.lt (prof. dr. Regina Rudaitytė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200 OJS 3.1.1.2 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Editorial Board and Table of Contents http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12173 <div>[tekstas lietuvių ir rusų kalbomis]</div> Literatūra T. 60 ##submission.copyrightStatement## http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12173 Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200 Don Zinzaga and Amaranta (I. Bunin and m. Chekhova) http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12175 <p>[full article, abstract in Russian; abstract in Lithuanian and English]</p> <p>This article is devoted to a little-known life episode of the Russian writer Ivan Bunin. The correspondence between Ivan Bunin and Maria Chekhov reveals the history of his relationship with the sister of the famous writer. This article is based on archival materials, which are published only partially. For the context of this study, the correspondence of other persons (Anton Chekhov, Olga Knipper-Chekhov and others) was also involved. The letters of the “classic” writers are well-known both as a source of biographical information and as material for understanding their works; however, what also arouses interest is their correspondence with ordinary people, which allows us to study a very important part of the literary everyday life. It could be judged, on the basis of epistolary evidence, how relationships between the participants of such correspondence – people involved in literature – were formed and evolved, how their social circumstances and cultural level (among other things) influenced their personal attitudes to one another. The content, the “framing” of the letters, the lexical and syntactical features, the tone, style and the degree of frankness all completely disclose to us little-known episodes in the history of literature.</p> <p><strong>Don Zinzaga ir Amaranta (I. Buninas ir M. Čechova)</strong></p> <p>Straipsnyje nagrinėjami mažiau žinomi Ivano Bunino biografijos puslapiai. Ivano Bunino ir Marijos Čechovos susirašinėjime atsiskleidžia jo santykiai su kito žinomo rašytojo seserimi. Straipsnyje naudojama iki šiol dar nepilnai publikuota archyvinė medžiaga, taip pat įtraukiama ir įžymių žmonių – Аntono Čechovo, Оlgos Knipper-Čechovos – laiškai. Rašytojų „klasikų“ laiškai puikiai žinomi kaip medžiaga tiek jų biografijų tyrimams, tiek ir jų kūrybos pažinimui. Tačiau nemažiau įdomus ir „klasikų“ susirašinėjimas su „neklasikais“. Epistoliarinė medžiaga suteikia galimybė pamatyti, kaip klostėsi ir keitėsi susirašinėjančiųjų santykiai, kaip juos sąlygojo socialinė ir kultūrinė aplinka. Laiškų turinys, jų „įrėminimas“, leksikos ir sintaksės savitumas, tonas, stilius, atvirumo laipsnis – visa tai leidžia pilnai ir tiksliai atkurti mažai žinomus rusų literatūros istorijos epizodus.</p> Наталья Иванова ##submission.copyrightStatement## http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12175 Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200 V. I. Samoilo in Russian Periodicals and the Cultural Life of Wilno (1920–1939) http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12177 <p>[full article, abstract in Russian; abstract in Lithuanian and English]</p> <p>A native of Belarus, publicist, critic and author of poetic texts, Vladimir Samoilo (1878–1941), is well-known as a teacher of Yanka Kupala and a popularizer of his poetry. He is also known as a correspondent of Alexander Blok and an author of works on his creations, as well as a prominent figure of the Belarusian national movement. However, his participation in the Russian periodical press and in the social and cultural life in Wilno is insufficiently investigated. The aim of this study is to fill this gap. Samoilo was the organizer of the evenings of the famous Russian writers Dmitry Merezhkovsky, Zinaida Gippius and Dmitry Filosofov in 1920. He participated in discussions about the works of the Russian philosopher Nikolai Berdyaev, organized by the literary-artistic section of the Wilno Russian Society in 1925. He was an elected member of the council of the religious-philosophical section of the Wilno Russian Society in 1927. Later, Samoilo became vice-chairman of the religious-philosophical section. Samoilo was the author of a long speech given in 1931 at the solemn assembly of the 50th anniversary of the death of Fyodor Dostoevsky. At the meetings of the religious-philosophical circle, Samoilo made reports on the Russian philosophers Ivan Kireevsky, Pyotr Chaadayev and others. The newspapers Vilenskoe Slovo, Vilenskaya Misl and Utro published Samoilo’s articles on the topics of domestic and international politics as well as economy. He was the editor and publisher of the newspaper Vilenskaya Rech, where he published articles about the works of Alexander Blok and Fyodor Dostoevsky, also commenting on the historiosophic concept of Marian Zdziechowski. He was involved in an argument with the newspaper Vilenskoe Utro. Samoilo’s cooperation with the newspaper Nashe Vremia was accompanied with a polemic with the Warsaw newspaper Za Svobodu! and its head, Dmitry Filosofov, regarding Alexander Blok’s poem The Twelve. The most important publications of Samoilo in the newspaper Nashe Vremia are devoted to the history of Russian literature and philosophy as well to the discussions that were had in the religious and philosophical circle of the Wilno Russian Society. An analysis of the collected information clarifies the existing knowledge about the activities and views of Samoilo in the Wilno period and complements the general picture of the life of the Russian minority in the Wilno region and in the interwar Poland as a whole. Despite his contradictions and conflicts with certain representatives of the Russian society in Wilno, Vladimir Samoilo was its active and influential participant.</p> <p><strong>V. I. Samojlo Vilniaus rusų periodikoje ir kultūriniame gyvenime (1920–1939)</strong></p> <p>Gimęs Baltarusijoje publicistas, kritikas, eiliuotų tekstų autorius Vladimiras Samojlo (1878–1941) gerai žinomas kaip Jankos Kupalos mokytojas ir jo poezijos populiarintojas. Jis taip pat žinomas kaip Aleksandro Bloko korespondentas ir darbų apie jo kūrybą autorius bei baltarusių tautinio judėjimo žymus veikėjas. Bet jo dalyvavimas Vilniaus periodinėje spaudoje rusų kalba ir rusų visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime ištirtas nepakankamai. Tyrimo tikslas yra užpildyti šią spragą. Samojlo 1920 m. buvo garsiųjų rusų literatų vakarų Dmitrijaus Merežkovskio, Zinaidos Gippijus, Dmitrijaus Filolsofovo organizatorius, 1925 m. dalyvavo Vilniaus rusų draugijos Literatūrinės-artistinės sekcijos surengtose diskusijose apie rusų filosofo Nikolajaus Berdiajevo veikalus. 1927 m. jis buvo išrinktas į Vilniaus rusų draugijos Religinės-filosofinės sekcijos tarybą ir darė pranešimą pirmajame sekcijos susirinkime. Vėliau jis tapo Religinės-filosofinės sekcijos vice-pirmininku. Samojlo buvo didelio pranešimo iškilmingame posėdyje Fiodoro Dostojevskio 50-ies mirties metinių proga 1931 m. autorius. Religinio-filosofinio ratelio susirinkimuose Samojlo darė pranešimus apie rusų filosofus Ivaną Kirejevskį, Petrą Čaadajevą ir kitus. Samojlo publikavo dienraščiuose „Vilenskoje slovo“, „Vilenskaja mysl“, „Utro“ straipsnius vidinės ir tarptautinės politikos bei ekonomikos temomis. Jis buvo dienraščio „Vilenskaja reč“ redaktorius ir leidėjas. Čia jis paskelbė straipsnius apie Aleksandro Bloko ir Fiodoro Dostojevskio kūrybą bei Mariano Zdziechowskio istoriosofinę koncepciją. Su dienraščiu „Vilenskoe utro“ Samojlo konfliktavo. Jo bendradarbiavimą dienraštyje „Naše vremja“ lydėjo 1931 m. polemika su Varšuvos dienraščiu „Za svobodu!“ ir jo vadovu Dmitrijumi Filosofovu dėl Aleksando Bloko poemos „Dvylika“ interpretacijos. Svarbiausios Samojlos publikacijos dienraštyje „Naše vremja“ skirtos rusų literatūros ir filosofijos istorijai bei diskusijoms Vilniaus rusų draugijos Religinio-filosofinio ratelyje. Surinktų duomenų analizė patikslina turimas žinias apie Vilniaus laikotarpio Samojlos veiklą ir pažiūras bei papildo Vilniaus krašto rusų mažumos ir visos tarpukario Lenkijos gyvenimo bendrą vaizdą. Nepaisant prieštaravimų ir konfliktų su atskirais Vilniaus rusų visuomenės žymiais atstovais, Vladimiras Samojlo buvo veiklus ir įtakingais šios visuomenės veikėjas.</p> Павел Лавринец ##submission.copyrightStatement## http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12177 Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200 Rereading Turgenev: Notes In the Margins of His Last Novel http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12178 <p>[full article, abstract in Russian; abstract in Lithuanian and English]</p> <p>This article examines the late novels of the Russian writer I. Turgenev and some of the issues regarding the reception of these works. These issues, and our study of them, relate to an established opinion that his last novels – especially the Virgin Soil – demonstrate a clear “decline in realistic mastery.” The author points out that Turgenev has strengthened the ideological tendency of the last novel after he had received suggestions and comments by some of his contemporaries, mostly by the literary critic P. Annenkov. For this reason, the objective and lyrical manner of Turgenev’s style that was previously so typical of his earlier writings had almost disappeared. However, new elements emerged in the last novel, among which it is possible to notice rather clear allusions to the works of other Russian writers. It is possible to distinguish at least three allusive addresses that are links to M. Mikhailov’s novel Together, F. Dostoyevsky’s The Possessed and N. Gogol’s story Old-World Landlords. In this article, it is concluded that the story by Gogol, which examines the mystery of death, can be understood as a particular code of the Virgin Soil and can aid in reading the work as a philosophical novel about eternal love and the inevitable end of life. Such a philosophical background erases all the ideological searches and disagreements of the contemporaries typical of any particular period in Russia’s history.</p> <p><strong>Grįžtant prie Turgenevo: pastabos paskutinio romano paraštėse</strong></p> <p>Straipsnyje nagrinėjami vėlyvieji rusų rašytojo Ivano Turgenevo romanai ir kai kurie jų recepcijos klausimai, susiję su dar rašytojo laikais įsitvirtinusia nuostata apie tai, jog juose, ypatingai Naujajame bare, jaučiamas akivaizdus „realistinio meistriškumo smukimas“. Straipsnio autorė atkreipia dėmesį, kad rašytojas, atsižvelgdamas į savo amžininkų, labiausiai kritiko P. Annenkovo, pastabas ir pasiūlymus, sustiprino ideologinį paskutinio romano tendencingumą. Dėl šios priežasties jame nebeliko ankstesniems tekstams būdingos objektyvios rašymo manieros bei lyriškumo. Tačiau kartu romane Naujasis baras atsirado nauji elementai, tarp kurių pastebimos gana aiškios kitų rusų rašytojų kūrybos aliuzijos. Straipsnio autorės nuomone Naujajame bare galima išskirti tris aliuzijų adresus: M. Michailovo romaną Kartu, F. Dostojevskio Demonus ir N. Gogolio apysaką „Senųjų laikų dvarininkai“. Straipsnyje daroma išvada, kad pastarasis tekstas, pasakojantis apie mirtį, tampa savotišku ir paslėptu romano kodu. Jį pasitelkus, „Naująjį barą“ galima perskaityti kaip filosofinį romaną apie amžiną meilę ir neišvengiamą gyvenimo pabaigą, kuri nustelbia visus jo amžininkų ieškojimus ir ideologinius nesutarimus, būdingus kiekvienam konkrečiam Rusijos istorijos periodui.</p> Дагне Бержайте ##submission.copyrightStatement## http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12178 Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200 Between a Granite Vase and Palace Doors. Once again about the Summer Garden by Anna Akhmatova http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12179 <p>[full article, abstract in Russian; abstract in Lithuanian and English]</p> <p>The interpretation of the poem The Summer Garden, conducted within the context of the motives and images of Western European modernism, is not a particularly attractive theme for the scholars of Anna Akhmatova’s poetry. Meanwhile, a comparative study of the panchronic aspects found in The Summer Garden and of some texts by T. S. Eliot, D. Joyce and D. H. Lawrence helps to explain or even defy certain statements made by the researchers of Akhmatova’s creative work.</p> <p>This article deals with the relationship between these writing strategies utilized by the author and the phenomenon of the description of “time” in Akhmatova’s poetry. In view of Akhmatova’s attraction toward Western literature (especially her interest in Eliot’s, Joyce’s and M. Proust’s works), the article proposes to introduce several philosophical and aesthetic categories and metaphors (“still point,” “rose garden,” “vase”) as instruments for the study of Akhmatova’s artistic thought.</p> <p>The comparison of the works of Akhmatova and the European modernists is not limited to reading The Summer Garden. Some remarks also relate to the Poem Without a Hero, one part of which has an epigraph from Eliot’s Four Quartets and is associated with the transcendence of time.</p> <p><strong>Tarp granito vazos ir rūmų durų. Dar kartą apie Anos Achmatovos „Vasaros sodą“</strong></p> <p>Eilėraščio „Vasaros sodas“ interpretacija Europos modernizmo atstovų motyvų ir vaizdų kontekste nėra patraukli tema Anos Achmatovos kūrybos tyrėjams. Tuo tarpu „Vasaros sodo“ ir atskirų T.S. Eliot’o, D. Joyce’o ir D.H. Lawrence‘o tekstų viršlaikinojoje perspektyvoje lyginamasis tyrimas padeda paaiškinti ar net mesti iššūkį tam tikriems Achmatovos kūrybos tyrinėtojų teiginiams.</p> <p>Straipsnyje nagrinėjimas šių autorių meninių strategijų sąsajų su Achmatovos „laiko eigos“ fenomeno aprašymu klausimas. Atsižvelgiant į Achmatovos prisirišimą prie Vakarų kultūros ir literatūros (ypač didelis buvo jos susidomėjimas Eliot’o, Joyce’o ir M. Proust’o kūryba), straipsnyje siūloma įvesti keletą šių autorių filosofinių ir estetinių kategorijų bei metaforų ( „still point“, „rožių sodas“, „vaza“) kaip Achmatovos meninio mąstymo tyrimo įrankius.</p> <p>Achmatovos ir Europos modernistų lyginimas neapsiriboja „Vasaros sodo“ skaitymu. Keletas pastabų taip pat siejama su „Poema be Herojaus“, kurios viena dalis turi epigrafą iš Elioto „Keturių kvartetų“ ir siejama su laiko transcendencija.</p> Галина Михайлова ##submission.copyrightStatement## http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12179 Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200 Variations on the Theme of Light and Darkness in Elena Shvarts’s Poetry http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12180 <p>[full article, abstract in Russian; abstract in Lithuanian and English]</p> <p>Elena Shvarts uses a wide range of lexical and semantic nuances in a constant opposition between the kingdom of darkness – t’ma, mrak, temnota, ten’ – and the world of light in all its forms: the brightness of stars and of reflecting surfaces, the glare of fire and the flicker of candles.</p> <p>Her writing is svetopis and temnopis at the same time, and these two extremes coexist in her poetic universe, contributing to represent its complexity in all its shades. The primacy of the dark tones is closely linked to the author’s existential strain and to her twilight states of mind.</p> <p>In Elena Shvarts’s poetry, we assist to a continuous metamorphosis of light into darkness and vice versa, which echoes the approach to light and shadow found in Baroque literature.</p> <p>Light and shadow chasing each other in her verse not only reveal the wealth of man’s inner world but also represent key elements to the exploration of the metaphysical sphere. In Hotel Mondehell, Shvarts’s depiction of the afterlife ends with an oxymoronic image, in which the jasnyj svet (“bright light”) and the temnyj strach (“gloomy fear”) coexist. The poem is an elaborate embroidery, where the threads of light and darkness interlace. The theme is already contained in the title, which mixes these two vital principles by means of a linguistic play, which allows the poet to exploit the semantic wealth of three different languages (French, English and German). In human existence, as fleeting as a stay at a hotel, the two elements fight with alternating results, but when death comes, gloom and cold prevail.</p> <p><strong>Šviesos ir tamsos variacijos tema Jelenos Švarc poezijoje</strong></p> <p>Jelena Švarc vartoja visą įmanomų leksinių ir semantinių niuansų gamą. Jos poezijoje tamsa (t’ma, mrak, temnota, ten’) nuolat priešpriešinama šviesos karalystei visuose jos pavidaluose: dangaus kūnams ir veidrodinių paviršių spindesiui, liepsnos pliūpsniams ir žvakių liepsnelių atspindžiams.</p> <p>Jos kūryba kartu yra ir tapyba šviesa, ir tapyba tamsa: šios dvi priešybės jos poetiniame pasaulyje egzistuoja viena šalia kitos ir padeda perteikti visus sudėtingumo poezijos niuansus.</p> <p>J. Švarc, regis, labiau mėgsta dangaus kūnų švytėjimą, mėnulio ar veidrodžių atspindžius, o ne tiesioginę, kartais negailestingą saulės šviesą. Vyraujantys tamsūs atspalviai yra neatsiejami nuo autorės reiškiamos egzistencinės įtampos, prie kurios dera pritemusios būsenos. Viename rinkinio „Mundus imaginalis“ eilėraštyje gyvenimas vaizdingai apibūdinamas kaip klajojimas melsvoje prieblandoje, kur neverta savęs klausti, kiek gyventi dar likę. Sutemos viešpatauja tiek mumyse, tiek aplink mus, smelkiasi į mūsų sielą, o kartu ir į mus supantį pasaulį, ir žmogui belieka tik susigūžti „kaip boružei ant žemės gūdžioj tamsoj“.</p> <p>Kaip baroko stiliuje (Gilles’is Deleuze’as pabrėžia, kad barokui būdinga „šviesos ir tamsos vienybė“) šviesos virsta šešėliais, taip ir Jelenos Švarc poezijoje matome nuolatinį šviesos virsmą tamsa ir tamsos – šviesa. Neretai jos suponuoja viena kitą – „Ten, kur tamsa, ten ir spindėjimas“. Jos eilėse viena kitas vejančios šviesos, šešėliai atskleidžia žmogaus sielą, turtingą jo vidinį pasaulį, o kartu šviesos ir tamsos žaismas tampa ir esminiais metafizinio pasaulio tyrinėjimo elementais.</p> <p>Eilėraštyje „Mondehell“ gyvenimas anapus apibendrinamas oksimorono vaizdiniu, kuriame viena šalia kitos egzistuoja „skaidri šviesa“ (jasnyj svet) ir „tamsi baimė“ (temnyj strach). Jo tema užkoduota pačiame pavadinime. Šioje kompozicijoje, tarsi sudėtingame nėrinyje, susiraizgo šviesos ir tamsos gijos. Trijų skirtingų kalbų (prancūzų, anglų ir vokiečių) įvedimas sukuria papildomą semantinę ekspresiją. Susipina du esminiai principai – žmogaus būtyje, tarsi laikinoje viešnagėje viešbutyje, kovoja ir laimi tai šviesa, tai tamsa. Tačiau atėjus mirčiai nugali tamsa ir šaltis.</p> Джулия Джиганте ##submission.copyrightStatement## http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12180 Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200 Uchronia as a Structure Forming Technique in Eugene Vodolazkin’s Novel Aviator http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12181 <p>[full article, abstract in Russian; abstract in Lithuanian and English]</p> <p>This article is devoted to an analysis of the iconic novel Aviator (2016), written by Eugene Vodolazkin. Uchronia is indicated as a text-forming principle for organizing the text, with the works of A. Ulybyshev, F. Dostoevsky, I. Goncharov and N. Chernyshevsky, up to the writings of A. Bogdanov and A. Chayanov, acting as its examples in Russia. Our hypothesis is that the key idea of narration is the creation of a character’s own diary as an island, where the elusive signs of time and the “trivialities of existence,” through which the ineffable unfolds, are preserved. The island-text becomes one of the ways for the story to survive. From this point of view, we analyze the structure of the novel as a text within a text, the system of characters, the key motifs of uchronia, including the dream, the journey, the exotic island, the garden, the initiation, the character’s love for the “aboriginal woman,” and the classical versions of the characters: the traveler and the interpreters accompanying him. The novel Aviator, built on the basis of uchronia, unfolds into a narration about the search for existential meanings that are found in the existential experiences of the characters. The deciphering code of history, it seems, is literature, the plots found within which unfold in real life, turn into myths and return to literature, an example of which is the Aviator’s diary.</p> <p><strong>Uchronija kaip Jevgenijaus Vodolazkino romano „Aviatorius“ struktūros kūrimo principas</strong></p> <p>Straipsnyje parodoma, kad, Jevgenijaus Vodolazkino romano „Aviatorius“ struktūros principas yra uchronija, kurios pavyzdžiai rusų literatūroje – A. Ulybyševo, F. Dostojevskio, I. Gončiarovo, N. Černyševskio, A. Bogdanovo ir A. Čiajanovo tekstai. Pateikiama hipotezė, kad pagrindinė romano idėja – tai herojaus kuriamas dienoraštis, tarsi sala, kur išlieka išslystančio laiko ženklai, „egzistencijos smulkmenos“, per kurias pasirodo tai, kas nenusakoma. Tekstas kaip sala tampa vienu iš būdų išlikti istorijoje. Šiuo požiūriu analizuojama kūrinio struktūra kaip tekstas tekste, personažų sistema, pagrindiniai būdingi uchronijai sapno, kelionės, egzotiškos salos, sodo, iniciacijos, herojaus meilės „aborigenei“ motyvai bei klasikinės personažų versijos: keliautojas ir lydintys jį vertėjai. Romanas „Aviatorius“ išsirutulioja į pasakojimą apie būties prasmės ieškojimą, egzistencinę herojų patirtį. Istorijos dešifravimo kodu tampa literatūra, kurios siužetai, įgyvendinami pačiame gyvenime, virsta mitais ir sugrįžta į literatūrą. Tai parodoma herojaus dienoraštyje.</p> Наталья Ковтун ##submission.copyrightStatement## http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12181 Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200 Dialogues of Consent”: The Convergent Strategy in the Plays by Ivan Vyrypajev Illusions, Summer Wasps Bite Us Even in November, The Drunks, The Sun Line http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12182 <p>[full article, abstract in Russian; abstract in Lithuanian and English]</p> <p>The dramatist, film and theatre director Ivan Vyrypajev is one of the leading representatives of the contemporary literary process. Using postmodernist means, Ivan Vyrypayev, however, goes beyond the postmodern worldview. He creates a theatrical and paratheatrical project (pedagogical activity, meetings with the audience, production activities) based on his own philosophical and aesthetic system. Compared to the traditional theatre (and also contemporary new dramaturgy), it is an alternative project of a conceptual, performative text directed at the recipient and open to the recipient; a new project of social discourse theater that combines the elements of entertainment and the tricks typically found in the so-called “mass art” with the performative effectiveness of interaction and the presentation of specific philosophical views on the condition of the modern man. In Drunk, Summer Wasps Bite Us Even In November, A Sunny Line, the characters are placed in a limited space enclosed by a pattern of domestic dramas; they engage in small-talk, confide and quarrel with each other, but above all, they desperately seek connection – all they wish is to get closer to each other, but no matter what they say or do, they encounter endless obstacles in the form of the language itself. The language they operate is against all communication: it does not allow them to hear one another, it makes it impossible to establish “contact” – the most important thing and the way to “regain” the disintegrating identity in the process of experiencing the Other. A character, seen as a “formal construct,” unable to go beyond the language discourse, tries to find meaning that is not provided by traditional dialogue in language experiments. The deposition of separateness, foreignization and meta-theatrical tricks let the characters rise to a new level of “otherness,” which, paradoxically, allows them to transcend from extraneousness and a lack of understanding to oneness and harmony. The wearing of a mask in imitation of the psychodrama pattern (A Sunny Line) creates an atmosphere of acceptance, understanding and trust, necessary for real open communication. Crossing the barriers, searching for the most important values, disentangling the ultimate questions in everyday life, among trivial needs, reveal a desperate desire for love; seeing a desperate attempt to communicate with other people in routine conversations, the playwright looks to the man who found himself on the edge, to his relations with others people, with God and, ultimately, with himself.</p> <p><strong>„Sutarimo dialogai“: konvergencijos strategija Ivano Vyrypajevo pjesėse „Iliuzijos“, „Vasaros širšės kandžioja mus netgi lapkritį“, „Girti“, „Saulės linija“</strong></p> <p>Straipsnyje analizuojami vėlyvieji Ivano Vyrypajevo – žinomo ir paklausaus Rusijoje bei užsienyje dramaturgo, teatro ir kino režisieriaus – tekstai. Naudodamasis performatyvaus meno principais teatre ir performanso žanru parateatrinėje veikloje (susitikimai su žiūrovais, paskaitos, interviu), I. Vyrypajevas sukuria savąjį meno metodą. Šiuo metodu suderinami «masinio» meno principai su tipinio performatyvaus efektyvumo poveikiu, siekiu išreikšti verbaliniu ir teatriniu tekstais autorinę šiuolaikinio žmogaus moderniame pasaulyje estetinę ir filosofinę koncepciją. Egzistencinė amžinų vertybių paieška, prasmės ilgesys, asmeninės atsakomybės ir individualios laisvės idėjos, dialogiškumo principai – visa tai pateikiama kaip postmodernizmo įveikos būdai, posūkis į „konvergentišką“, dialoginę sąmonę.</p> Елена Курант ##submission.copyrightStatement## http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12182 Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200 Oxxxymiron and Pushkin: An Intertextual Analysis of the Rap Album Gorgorod http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12183 <p>[full article, abstract in Russian; abstract in Lithuanian and English]</p> <p>This article aims to analyze the intertextual references found between Gorgorod (2015), the rap album by the contemporary Russian rapper Miron Fyodorov (Oxxxymiron), and the tragedy Boris Godunov, written by Alexander Pushkin (1825). The author of this article reveals and emphasizes the language and semantic similarities between the two texts, including the parallels in images of the main characters Grigoriy Otrepyev (future False Dmitri I) and a poet Marc/Mark. This article emphasizes the anagrammatism among the techniques that Oxxxymiron applies. In particular, the author implicitly introduces the name of Grigoriy Otrepyev in the text: Na pRIGOvOREnnykh TRyaPyE, narod vo vsyu GlOtku ORET (“The condemned are dressed in rags; people are yelling”). Another important device is a reference to the Babylonian pretext (to the biblical myth about the construction of the Tower of Babel). The image of the tower is common to Boris Godunov (the tower in the dream of Grigoriy) and Gorgorod (the chapter “Tower of Ivory” and an illustration of the Tower of Babel by Pieter Bruegel the Elder). The analysis demonstrates that the concepts of power and creativity in the texts written by Oxxxymiron are in many respects consonant with the reflections of Alexander Pushkin and are inscribed in the European cultural tradition.</p> <p><strong>Oksimoronas ir Puškinas: intertekstuali albumo „Gorgorod“ analizė</strong></p> <p>Straipsnyje interpretuojami šiuolaikinio Rusijos reperio Mirono Fiodorovo repo albumo „Gorgorod“ (2015) ir Aleksandro Puškino tragedijos „Borisas Godunovas“ (1825) intertekstualūs ryšiai. Konstatuojamos kalbinės ir prasminės šių dviejų kūrinių sąšaukos. Išanalizuotas abiejų kūrinių herojų – Grigorijaus Otrepjevo (būsimo apsišaukėlio Dmitrijaus) ir poeto Marko charakteristikų paralelizmas. Pateikta hipotezė apie albumo „Gorgorod“ „bailoniškąją potekstę“ (biblinis mitas apie Babelio bokšto statybą). Dramblio kaulo bokšto įvaizdis Fiodorovo (Oksimorono) albume „Gorgorod“ gretinamas su Grigorijaus Otrepjevo susapnuotu bokštu ir su Piterio Breigelio Vyresniojo paveikslo „Babelio bokštas“ reprodukcija, kuri puošia albumo „Gorgorod“ viršelį. Jei hipotezė apie dviejų analizuojamų kūrinių „babiloniškąją potekstę“ yra teisinga, M. Fiodorovo valdžios ir kūrybos koncepcija gali būti įtraukta į Europos kultūros tradiciją.</p> Илья Дементьев ##submission.copyrightStatement## http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12183 Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200 The Contours of Russia in the Works of Jurgis Baltrušaitis: From Poetry to Diplomacy http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12184 <p>[full article, abstract in Russian; abstract in Lithuanian and English]</p> <p>In this article, some artistic features of the conception of Russia belonging to the poet and diplomat Jurgis Baltrušaitis are analyzed. The material of research are the poems of his that the author had devoted to Russia and his diplomatic letters, which are stored in the Central State Lithuanian Archive and that earlier were not analyzed from this point of view. The subject of the article is of interest because still from one aspect or another question concerning the place of Russia and Lithuania in Baltrušaitis’ life is put forward. Not surprisingly, this is influenced by the unique circumstances surrounding Baltrušaitis’s life – his belonging to both cultures, Lithuanian and Russian. The comparison of the theme of Russia in “remote” in regard of each other genres reveals that they share something in common. It is shown that the lyrical subject in the poems and letters of Baltrušaitis experiences a special lyrical afflatus toward the growing power of Russia (or the Russian nation) and its special mission, which correlate with the space of the Empire. The author of this article demonstrates that the treatment of the theme of Russia in poetry touches the sublime Russian imperial tradition. The reverberation of the imperial sublime is also to be found in his diplomatic letters. However, if, in the analyzed poems, Baltrušaitis felt being part of the Russian imperial culture, in his diplomatic letters, Russia is perceived by the author from the side of the other – the Lithuanian culture – and the remaining afflatus is thus mixed with a constant sense of danger emanating from Russia and anxiety about the fate of the young Lithuanian state. Also, it can be stated that in general, his philosophically-hermetic poetry, the “revolutionary” poems and diplomatic letters devoted to Russia, share a common rhetoric of inner and outer space, inner and outer power, size and motion.</p> <p><strong>Rusijos kontūrai Jurgio Baltrušaičio kūryboje: nuo poezijos prie diplomatijos</strong></p> <p>Šiame straipsnyje analizuojami kai kurie poeto ir diplomato J. Baltrušaičio meniniai Rusijos suvokimo ypatumai. Tyrimo medžiaga – anksčiau šiuo aspektu netyrinėti jo diplomatiniai laiškai, saugomi LCVA, bei eilėraščiai, skirti Rusijai. Tema yra aktuali tuo, kad iki šiol vienu ar kitu aspektu vis keliamas klausimas apie Rusijos ir Lietuvos vietą Baltrušaičio gyvenime, kas yra nulemta Baltrušaičio ypatingos situacijos, jo priklausymo abiems, lietuviškajai ir rusiškajai kultūrai. Rusijos temos gretinimas visiškai skirtinguose žanruose atskleidžia jų sąlyčio tašką. Straipsnyje yra parodoma, kad lyrinio bei laiškų subjekto laikysenai Rusijos atžvilgiu būdingas ypatingas „lyrinis pakylėtumas“ prieš Rusijos ypatingą misiją, jos (ar rusų tautos) augančią jėgą, koreliuojančia su imperijos erdve. Straipsnyje teigiama, kad analizuojami eilėraščiai įsipaišo į rusų imperinio pakylėtumo tradiciją, kurios atgarsių yra ir jo diplomatiniuose laiškuose. Tačiau jei analizuojamuose eilėraščiuose Baltrušaitis jautėsi esąs rusų imperinės kultūros dalimi, diplomatiniuose laiškuose Rusija suvokiama iš kitos, lietuviškos, kultūros pusės, o išlikęs „pakylėtumas“ persipina su nuolatiniu kylančiu iš jos grėsmės pojūčiu ir nerimu dėl jaunos lietuviškos valstybės likimo. Apskritai, jo filosofiškai uždarą poeziją, „revoliucinius“ eilėraščius bei diplomatinius laiškus, skirtus Rusijai, jungia erdvės, dydžio, vidinės ir išorinės jėgos, bei judėjimo retorika.</p> Юлия Снежко ##submission.copyrightStatement## http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/12184 Mon, 26 Nov 2018 00:00:00 +0200