Straipsnyje išskleidžiamas postmodernybės, kaip kapitalizmo raidos stadijos, supratimas. Modernybės ir postmodernybės skirtis aiškinama naujos suprekinimo ir suišteklinimo srities – gyvybės ir kūno – atžvilgiu. Kapitalizmo raidos analizė grindžiama K. Marxo ir M. Heideggerio įžvalgomis, kurios laikomos didelę „dabarties ontologijų“ aiškinamąją galią išlaikiusiais koncepciniais rėmais. Nesiekiant apčiuopti jokių K. Marxo poveikio M. Heideggeriui „linijų“, stengiamasi paryškinti, kaip vieno mąstytojo ekonominis kapitalo galios radimosi ir įsivyravimo aiškinimas atliepia kito mąstytojo samprotavimus apie naujuosius laikus, arba modernybę, grindžiančią metafiziką, koks žmogaus būvio susikurtame pasaulyje vaizdinys juos abu susieja. K. Marxo iškelta suprekinanti žmogaus gyvenamąjį pasaulį kapitalo galia, nustatanti žmogaus veiklos ir jo savikūros sąlygas, susiejama su M. Heideggerio aptartu mokslo, technikos ir gamybos susivienijimu apskaičiuojančio projektavimo vyksme, kuris žmogaus gyvenamą pasaulį ir jį patį paverčia žaliava ir ištekliais. Straipsnyje tvirtinama, kad žmogaus suprekinimas ir suišteklinimas – tai du vienas kitą palaikantys ir skatinantys procesai, kurie visuotiniu (globaliu) būdu apsireiškia postmodernybėje, aptikus gyvybėje, žmogaus kūne ir dvasinėje veikloje neišsenkamų išteklių atsargas. Tų atsargų nusavinimą ir eksploatavimą rodo genų, proteinų ir biotechnologijų patentavimas, taip pat genetinio diskurso, tampančio naujuoju pasaulėvaizdžiu, iškilimas.
Pagrindiniai žodžiai: genai, ištekliai, kapitalizmas, kūnas, modernybė, patentavimas, postmodernybė, suišteklinimas, suprekinimas.
POSTMODERN COMMODIFICATION: THE CONCEPTUAL FRAME OF MARX AND HEIDEGGER
Vytautas Rubavièius
Summary
The author of this article considers postmodernity as a stage of the development of capitalism. The difference between modernity and postmodernity is explained in relation to the new sphere of commodification and resourcification, namely that of human body and life with all natural living processes. The analysis of the transition from modernity to postmodernity is based on some Marxian an Heideggerian insights. It is supposed that these insights form a powerful conceptual frame for the analysis of the so called “onthologies of presence” and related phenomena. Wihout any attemp to grasp any lines of a possible Marxian influence on Heidegger, the stress is laid on the corespondence between the commodifying power of capital and the metaphysics supporting the modern times, or modernity. The main question is – in what image of human condition both lines of thinking converge. The human condition is characterised by the processes of commodification and resoursification. The authors’ main point is that the power of capital which commodifies the human Lebenswelt establishing guidelines for human activity and human self-creation corrsponds with the unity of sciece, technology, and production established by the process of calculative projection which transforms the Lebenswelt and man himself into various materials and resources. The article claims that the commodification and resoursification of the human being are the two processes supporting and promoting each other and that these processes attain the global and universal form in postmodernity, when in the life itself, in the human body and also in spiritual activity inexhaustible resourses are discovered. The author comes to the conclusion that the patenting of genes, proteins, and biotechnologies are forms of expropriation and exploitation of these resourses and that the genetic discourse becomes a new worldview.
Keywords: body, capitalism, commodification, genes, modernity, patenting, postmodernity, resources, resourcification.