The Essence of Dialectics

Abstract

Spausdinamoje Ž.Liauksmino veikalo „Iškalbos praktika, arba retorikos meno taisyklės“ („Praxis oratoria sive praecepta artis rethoricae“) ištraukoje nagrinėjami trys mąstymo veiksmai. Mąstymo veiksmas apibrėžiamas kaip paprastas suvokimas daikto, apie kurį nieko neteigiame ir neneigiame. Pirmasis veiksmas yra terminų ir kai kurių savybių supratimas. Skiriamos atskirybės ir bendrybės (predikabilijos). Pastarųjų yra penkios: giminė, rūšis, skiriamasis požymis, savybinis požymis ir akcidencija. Predikabilijos yra predikamentuose. Antrasis veiksmas yra intelekto sprendimas, ką nors teigiantis arba neigiantis, dar vadinamas teiginiu, teigimu, sakiniu, neiginiu, neigimu. Pateikiamas teiginių skirstymas pagal kokybę ir kiekybę, jų santykiai. Trečiasis mąstymo veiksmas yra intelekto sprendimas, kuriuo kai kas iš kito išvedama – tai yra įrodymas, samprotavimas arba svarstymas. Įvardijamos penkios svarbiausios įrodymo rūšys (silogizmas, entimema, dilema, pavyzdys, indukcija), pateikiami jų apibrėžimai. Dėstomos silogizmo figūros.