Abstract
Lietuvos estetikos raidai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje skirto straipsnio antrojoje dalyje pristatomos J. Sniadeckio estetinės pažiūros. Jo nuomone, grožio prigimtį vienodai lemia objektyvūs ir subjektyvūs reiškiniai, daiktų grožis priklauso nuo jų paskirties. Pabrėžė estetinių išgyvenimų elitiškumą – grožį gali suprasti tik išsimokslinę, išlavintą skonį turintys žmonės. J. Sniadeckis teigė, kad skonis yra pagrindinis estetinių reiškinių vertinimo kriterijus. Gamtos grožis yra tobulesnis už bet kurio dailės kūrinio grožį, gamta yra bet kokios meninės kūrybos šaltinis. Daugiausia dėmesio J. Sniadeckis kreipė į kūrėjo kūrybinį aparatą, į tas dvasios galias, kurios lemia dailės kūrinio vertę, jo visuomeninę reikšmę, kūrybinio mechanizmo struktūrą. Meninėje kūryboje pirmenybę teikė protui, blaiviam samprotavimui, tačiau vertino ir jausminius išgyvenimus bei vaizduotę, kurią laikė aktyviausia žmogaus kūrybine galia, padėjusia pagrindus visoms dailės sritims, Liaudies gerovė; marksizmas; visuomenė; naudingumas; gyvenimo sąlygossukūrusia visus dailės kūrinius. Pripažino įgimtų gabumų, arba talento, svarbų vaidmenį meninėje kūryboje, taip pat visuomeninio gyvenimo įtaką jai.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
