Gyvenimo kokybės tyrimai pasaulyje pradėti apie 60-uosius praeito amžiaus metus. Buvo vertinami įvairūs veiksniai, turintys įtaką žmonių gyvenimo kokybei: socialiniai, psichologiniai, susiję su žmogaus gyvenimo trukme ir sveikata ir t. t. Iki šiol yra atliekami tyrimai įvairių lėtinių ligų poveikiui žmonių gyvenimo kokybei nustatyti. Psichinė sveikata yra viena iš PSO apibrėžtos sveikatos dimensijų, turinti ryšį su fizine sveikata bei socialine gerove. Tiek fizinė, tiek socialinė, tiek ir psichinė sveikata turi įtakos gyvenimo kokybei. Emocinių sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybę svarbu tirti norint sužinoti, kaip emocinės sveikatos pasikeitimai pažeidžia sveikatą, paveikia paciento funkcionavimą visose gyvenimo srityse ir jo paties subjektyvų gyvenimo kokybės vertinimą.
Straipsnio tikslas – apžvelgti ir pateikti naujausios literatūros duomenis apie vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę bei jos ryšį su emocine sveikata.
Tyrimo metodai – sisteminga straipsnių paieška ScienceDirect, PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse. Gauti rezultatai parodė, kad emociniai sutrikimai apsunkina socialinį funkcionavimą ir prisitaikymą, gebėjimą dirbti, rūpintis namais ir poilsio galimybes, taip pat pablogina gyvenimo kokybę. Šie sutrikimai tiesiogiai susiję su pasitenkinimo gyvenimu, gebėjimo patirti pozityvius gyvenimo kokybės aspektus sumažėjimu. Sergant lėtinėmis ligomis, dažniau pasitaiko depresijos, nerimo būsenų, kitų emocinės sveikatos sutrikimų, blogėja gyvenimo kokybė.