Straipsnyje analizuojama šiuo laikotarpiu aktuali sąžiningumo imperatyvo, kaip neteisėtų veiksmų nustatymo ikisutartiniuose santykiuose, taikymo problematika Lietuvos civilinės teisės ir lyginamų skirtingų jurisdikcijų kontekste. Įvertinusi šiandienes Lietuvos praktikos realijas, straipsnio autorė atskleidžia ikisutartinio sąžiningumo turinį, daug dėmesio skirdama dviejų elementų – draudimo vesti derybas neturint tikslo sudaryti sutartį ir reikalavimo nenutraukti toli pažengusių derybų be pakankamos priežasties – analizei. Kadangi Lietuvos doktrinoje šie klausimai plačiau nenagrinėti, temos analizei ir formuojamoms išvadoms pagrįsti remiamasi užsienio autorių darbais bei kitų valstybių suformuota ilgalaike teismų praktika.
The author examines the imperative of good faith as the concept determining the illegal actions during the pre-contractual phase in the content of Lithuanian civil law and different continental and common law legal systems. In the view of nowadays Lithuanian realities the article defines the content of pre-contractual good faith and focuses on the analysis of two elements – the prohibition to negotiate without no real intention to conclude a contract and the requirement not to breach off the negotiations without the reasonable cause when one of the parties has a good reason to believe that the contract will be concluded. Since these issues have not been dealt before in Lithuanian doctrine, the research refers to the foreign legal articles and case law.