Aiškus ir tikslus baudžiamojo proceso stadijų apibrėžimas ir išskyrimas turi teorinę ir praktinę reikšmę. Autorius analizuoja šių procesų turinį teoriniu lygmeniu bei atskleidžia jų praktinę reglamentaciją Uzbekistano Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Atlikus teorinės literatūros ir norminių aktų analizę yra daroma išvada, kad savo turiniu ir sprendžiamais uždaviniais ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kvotos bei parengtinio tyrimo stadijos yra dvi savarankiškos proceso stadijos. Šios dvi stadijos sudaro vieną – ikiteisminio tyrimo stadiją, kitos dvi stadijos yra teisminis bylos nagrinėjimas ir priežiūra. Taip pat autorius teoriškai pagrindžia nuomonę, kad parengtinis tyrimas turėtų vadintis „tyrimu“, atsisakant sąvokos – parengtinis. Straipsnyje analizuojamas ir procesinės veiklos turinys bei daromos išvados, kad procesinę veiklą sudaro visų proceso dalyvių, veikiančių Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis formomis ir tvarka, veikla.