Straipsnyje nagrinėjamos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų rengimo ir priėmimo metu egzistavusios istorinės ir teisinės prielaidos, turėjusios įtakos pasirinktai reguliavimo dalyko apimčiai. Europos Sąjungos teisėkūros teisminio bendradarbiavimo su užsieniu susijusių civilinių bylų srityje šiuolaikinių tendencijų kontekste analizuojama Europos Sąjungai suteiktos kompetencijos reguliuoti bankroto bylas apimtis ir jos sampratos pokyčiai per devynerius metus po reglamento priėmimo. Keliama ir grindžiama hipotezė, kad Europos Sąjunga dar visa apimtimi neįgyvendino savo kompetencijos reguliuoti bankroto bylas, todėl tikėtina, kad ateityje šio reglamento reguliavimo dalykas bus išplėstas. Teisinės prielaidos tam yra pakankamos. Reguliavimo dalyko apimties pasirinkimą nulems ir politinė valia.
This article deals with legal-historical preconditions, which existed while preparing and adopting Council regulation (EC) 1346/2000 of May 2000 on insolvency proceedings. These preconditions have influenced the choice of the scope of this regulation. The scope of the competence of The European Union to regulate insolvency proceedings as well as the changes of its conception during the nine years after the adoption of this regulation is analysed in the context of recent tendencies of European Union legislative activity in the field of judicial cooperation in civil matters with cross-border implications. Hypothesis, that is raised and reasoned, is: The European Union has not exercised its competence to regulate insolvency proceedings in full amount yet. Thus, in the future, it is likely, that the scope of this regulation will be extended. Legal basis for that is sufficient. The choice will depend on the political will as well.