Literatūrinė recenzija užima tarpinę poziciją tarp žurnalistikos ir literatūrologijos. Priklausydama abiems mokslams, ji patiria ne tik žanrinės transformacijos iššūkių ar susiduria su kritiko kompetencijos problema, bet, daugumos literatūrologų teigimu, apskritai nyksta iš literatūrinės spaudos. Kaip tokios tendencijos priežastį literatūros tyrėjai įvardija buvusią totalitarinę santvarką, menką valstybės dėmesį (dažnu atveju – finansavimo stoką) ir recenzijos / recenzento nepilnavertiškumą.
Literatūrinė recenzija lietuvių literatūros teorijoje aptarta gana mažai. Remiantis lietuvių žurnalistikos teorijos teikiama klasifikacija, recenzija priklauso analitinių žanrų grupei, tačiau šis skirstymas gana sąlygiškas. Žanro ribų paslankumas didina literatūrinės recenzijos rūšinę įvairovę, padaro ją lankstesnę skaitytojams. Pakitusios sociokultūrinės sąlygos lemia platesnes recenzijos funkcijas.
Nors didžioji dalis straipsnyje analizuojamos mokslinės medžiagos priklauso komunikacijos mokslų sričiai, tačiau linkstama prie literatūrologinės perspektyvos: žurnalistikos ir literatūros tyrimų fone išryškėja literatūrinės recenzijos problematika. Lietuvių literatūrologų viešai deklaruojama pozicija ir žiniasklaidos teorijos sankirta yra šio straipsnio probleminė šerdis.
Esminiai žodžiai: komunikacija, literatūros kritika, literatūrinė periodika, literatūrinė recenzija, recenzentas, spaudos žanrai.