Nėščiųjų ir jaunų negimdžiusių moterų krūtų tūrio, kūno dydžio ir pasyviosios masės lyginamasis tyrimas
Obstetrics and Gynecology
Jonas Drąsutis
Arūnas Barkus
Elena Kairienė
Gražina Drąsutienė
Kristina Norvilaitė
Janina Tutkuvienė
Published 2017-01-11
https://doi.org/10.6001/actamedica.v23i4.3422
PDF

Keywords

antropometrija
pasyvioji kūno masė
nėštumas
krūtys

How to Cite

Drąsutis J., Barkus A., Kairienė E., Drąsutienė G., Norvilaitė K. and Tutkuvienė J. (2017) “Nėščiųjų ir jaunų negimdžiusių moterų krūtų tūrio, kūno dydžio ir pasyviosios masės lyginamasis tyrimas”, Acta medica Lituanica, 23(4), pp. 206-218. doi: 10.6001/actamedica.v23i4.3422.

Abstract

Tikslas. Palyginti nėščiųjų ir jaunų negimdžiusių moterų kūno ir krūtų dydžio rodiklius. Medžiaga ir metodika. 2008–2009 m. (I tyrimas) ištirti 82 jaunų negimdžiusių devyniolikos metų amžiaus merginų krūtų ir kūno dydžio rodikliai, jie palyginti su 2013–2015 m. (II tyrimas) Vilniuje tirtų nėščiųjų (pirmuoju nėštumo trečdaliu) tais pačiais kūno stambumo ir krūtų parametrais – ūgiu, svoriu, įvairių kūno dalių apimtimis, odos klostėmis, pasyviąja kūno mase ir krūtų tūriu. Kūno dydžio rodikliams palyginti visos tiriamosios buvo skirstomos į grupes pagal krūtų dydį ir kūno stambumą (procentiliniu metodu). Nėščiosios suskirstytos į gimdančias pirmą kartą ir pakartotinai. Abiejuose tyrimuose naudota standartinė antropometrinė metodika. Krūties tūris apskaičiuotas pagal R.  Kramerio ir G.  Dexlerio (1981) formulę. Pasyviosios kūno masės (riebalinio audinio) kiekis procentais – pagal odos ir poodžio riebalines klostes naudojant W. E. Sirio (1961), J. H. Wilmorės ir A. R. Behnkės (1970) formules. Rezultatai, nustatyti visų parametrų aprašomosios statistikos, įvairovės ir pasiskirstymo rodikliais, apdoroti naudojant SPSS 22.0 programą. Skirtumai tarp tiriamųjų grupių vertinti pagal Stjudento t kriterijų. Pasirinktas patikimumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai. Statistiškai reikšmingai didesni nei jaunų negimdžiusių nėščiųjų grupės moterų rodikliai buvo šie: krūtinės, juosmens, klubų apimties, krūties tūrio ir juosmens klubų indeksas. Nėščių moterų riebalinis audinys kaupėsi daugiau viršutinėje kūno dalyje, nors santykinė ir absoliuti pasyvioji kūno masė tarp grupių skyrėsi nereikšmingai. Lyginant pirmą kartą ir pakartotinai gimdančių su jaunų negimdžiusių moterų rodmenimis paaiškėjo, kad pakartotinai gimdančios moterys turėjo didesnį riebalinio audinio kiekį, o pirmąkart ir jaunų negimdžiusių merginų rodikliai reikšmingai nesiskyrė. Mažų, vidutinių ir didelių krūtų grupių nėščių moterų kūno dydžio rodikliai buvo didesni negu jaunų negimdžiusių merginų analogiški rodmenys. Liesų moterų kūno dydžio rodikliai buvo didesni nėščiųjų grupėje. Vidutinio stambumo moterų grupių kūno dydžio rodiklių skirtumai buvo analogiški vidutinio dydžio krūtų moterų rodikliams. Apkūnių moterų antropometrinių rodiklių skirtumai buvo panašūs į vidutinio stambumo moterų rodiklių skirtumus. Išvados. Nėščių moterų grupių pasyvioji kūno masė daugiau kaupėsi viršutinėje kūno dalyje. Nėščiųjų kūno masės indeksas buvo didesnis nei negimdžiusių jaunų merginų. Vyresnėms moterims (amžiaus skirtumas tarp tiriamųjų grupių ~10 metų) didėja kūno apimtys, keičiasi riebalinio audinio išsidėstymo topografija. Nėščiųjų krūtų tūris buvo pastebimai didesnis nei jaunų negimdžiusių merginų. Šį reiškinį galima aiškinti esminiais krūties sandaros kitimais nėštumo pradžioje, vyresniu tirtų nėščiųjų amžiumi, taip pat didesniu vyresnių moterų pasyviosios kūno masės kiekiu.
PDF
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.