https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/issue/feed Bibliotheca Lituana 2020-02-10T10:03:51+00:00 Arvydas Pacevičius arvydas.pacevicius@kf.vu.lt Open Journal Systems <p>Founded in 2011. Dedicated to library history and documental heritage.</p> https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16280 Editorial Board and Table of Contents 2020-02-10T08:26:06+00:00 Arvydas Pacevičius arvydas.pacevicius@kf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2019 Authors https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16281 Bibliographical Data 2020-02-10T08:29:15+00:00 Arvydas Pacevičius arvydas.pacevicius@kf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2019 Authors https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16282 Introduction 2020-02-10T09:55:02+00:00 Arvydas Pacevičius arvydas.pacevicius@kf.vu.lt <p class="ISSN-tekstas para-style-override-1" xml:lang="lt-LT">Šiame tęstinio leidinio&nbsp;<em>Bibliotheca Lituana</em>&nbsp;šeštame tome&nbsp;publikuojami moksliniai straipsniai, parengti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto 2018 m. kovo 22&nbsp;d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Genealogija ir lokalinė istorija: šaltiniai, tyrinėjimai, sklaida“&nbsp;skaitytų pranešimų pagrindu. Konferencijoje buvo perskaityta 16 pranešimų, veikė keturios sekcijos: „Bendrieji lokalinės istorijos ir genealogijos klausimai“ (pirmininkavo Rima Maselytė ir dr. Arvydas Pacevičius); „Genealogijos tyrimų atodangos“ (dr. Agnė Railaitė-Bardė); „Giminių ir asmenų genealoginės rekonstrukcijos“ (dr. Vykintas Vaitkevičius), „Panevėžio krašto, Aukštaitijos ir Lietuvos egodokumentika ir biografistika“ (dr. Inga Liepaitė). Rengiant konferenciją buvo kviesta pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį dar kartą padiskutuoti apie lietuvių tautos ir visuomenės genealoginį tapatumą, lokalinę ir valstybinę savimonę, jos formavimosi prielaidas ir tęstinumą. Atsiliepiant į raginimą, renginyje buvo aptarta ne tik tradicinė kraštotyros veikla, jos tikslų ir metodų kaita XXI amžiuje, bet ir genealogijos ir lokalinės istorijos vaidmuo tinklaveikos visuomenėje, bendruomenių į(si)traukimas, pristatyti aktualūs projektai, tyrimų rezultatai ir šaltiniai, diskutuota apie jų prieigą, skaitmeninimą, sklaidą.</p> <p class="ISSN-tekstas" xml:lang="lt-LT">Rinkiniui pateikti ir redakcinės kolegijos atrinkti, recenzuoti straipsniai plėtojamos tematikos požiūriu suskirstyti į kelias grupes. Pirmojoje „Lokalinė istorija ir (auto)biografinių tyrimų perspektyva“ nagrinėjami bendrieji lietuvių tautinės ir genealoginės tapatybės, statistikos ir šaltiniotyros, biografistikos ir autobiografinės raštijos funkcionavimo lokalinės istorijos tyrimų kontekste klausimai. Eduardas Budrys straipsnyje „Kas yra lietuvis? Vladislavo Mickevičiaus tėvynės paieškos“ aptaria Adomo Mickevičiaus sūnaus, leidėjo ir biografo V. Mickevičiaus pažiūrų evoliuciją ir tautinio tapatumo kaitą. Daroma išvada, kad V. Mickevičius buvo idealistas, pasiaukojęs tėvo idėjai dėl net „už sveikatą brangesnės Lietuvos“. Vytenio Bagdono darbe nagrinėjami Panevėžio krašto bažnyčiose išlikę genealoginės informacijos ištekliai – krikštų, santuokų, mirčių, gyventojų surašymų knygos, pristatomos dažniausiai pasikartojančios pavardės ir jų kilmės versijos skirtingose Panevėžio krašto teritorijose genetinės genealogijos tyrimų kontekste, nurodoma, kad valstiečių genealoginiai medžiai siekia XVIII a. vidurį, o bajorų – nuo XVII a. ir anksčiau. Mindaugas Balkus, jau skelbęs savo tyrimų rezultatus tradicinės Panevėžio konferencijos darbų rinkinyje<span class="I-NA-A"><a id="footnote-66345-3-backlink" class="footnote-link" href="#footnote-66345-3">3</a></span>, straipsnyje „1920–1940 m. Kauno miesto gyventojų vidaus pasų kortelės kaip genealogijos ir lokalinės istorijos šaltinis“&nbsp;<span class="char-style-override-3">nagrinėja 1920–1940 m. Kauno mieste išduotose vidaus pasų kortelėse pateiktus gyventojų sociodemografinius duomenis (tautybė, konfesija, gimimo vieta, darbinė veikla). Nustatyta, kad 1920–1940 m.&nbsp;</span>Kaune vidaus pasus gavo 89 620 asmenų, iš jų 58,76 % buvo lietuviai, 30,27 % žydai, 3,16 % lenkai, 3,12 % vokiečiai, 2,74&nbsp;% rusai, 0,33 % gudai, iš jų 59,13&nbsp;<span xml:lang="pl-PL">%&nbsp;</span>buvo katalikai,&nbsp;<span xml:lang="pl-PL">28,9 % – judėjai, 5,44 % – evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai, 3,14 % – stačiatikiai, 0,96 % – sentikiai.&nbsp;</span>Angelė Mikelinskaitė, nuolatinė Panevėžio forumo dalyvė ir publikacijų rengėja<span class="I-NA-A"><a id="footnote-66345-4-backlink" class="footnote-link" href="#footnote-66345-4">4</a></span>, darbe „Juozo Miltinio autobiografijos: tekstai ir kontekstai“, nagrinėja ir lygina tris išlikusius režisieriaus Juozo Miltinio (1907–1994) autobiografinius tekstus. Sugretinusi biografinių faktų pateikimo karo ir sovietmečio laikotarpiu strategijas, autorė daro išvadą, kad šie tekstai atskleidžia asmenybės santykį su epocha, bet juose stokojama atviros ir gilesnės savirefleksijos, tekstai paženklinti sąmoningu moraliniu dviprasmiškumu. Giedrės Miknienės straipsnyje „Jono Basanavičiaus personalinė bibliografija – biografistikos tyrimų šaltinis“ pristatoma Lietuvos mokslų akadamijos Vrublevskių bibliotekos rengiama Jono Basanavičiaus bibliografija, aptariami bibliografijos rengimo principai, medžiagos atrankos kriterijai, struktūra, tematika, keliamas klausimas apie bibliografinės informacijos ir biografistinių tyrimų sąsajas.</p> <p class="ISSN-tekstas" xml:lang="lt-LT">Antrojoje darbų grupėje „Genealoginių tyrimų metodologija ir atodangos“ publikuojamuose straipsniuose gilinamasi į genealoginių tyrimų teo­rinius ir metodinius klausimus, pristatomos prozopografijos, heraldikos, šaltiniotyros studijų prieigos galimybės, aptariami atskirų giminių genealogijos tyrimų atvejai. Rugilė Pangonytė straipsnyje „Prozopografijos galimybės Karpių giminės genealoginiuose tyrimuose“&nbsp;<span class="char-style-override-4">nagrinėja Karpių giminės atstovų asmenybes, aplinką, socialinį statusą, karjerą, galios kaupimą, politinę įtaką ir kitus veiksnius, leidžiančius modeliuoti kolektyvinę biografiją, pristato genealoginio medžio tyrimų problematiką. Nustatyta, kad</span><em class="char-style-override-4">&nbsp;</em>Karpių giminėje išskirtinos Bžozovo, Rėkyvos ir Kuršo linijos, kurių atstovai palaikė ryšius, bet aktyviausi buvo Rėkyvos linijos reprezentantai. Jolantos Klietkutės darbe „Bajorų Mongirdų genealogija“ siekiama atgaivinti bajorų Mongirdų giminės genealogiją apžvelgiant jos kilmę bei iškiliausių atstovų biografijas. Autorės sudaryta Mongirdų genealoginė lentelė rodo, kad XVII–XX a. šios giminės atstovai buvo pasklidę po didelę dalį Abiejų Tautų Respublikos bei Rusijos imperijos teritorijos, o jos gretose buvo kunigų, gydytojų, karininkų, menininkų, visuomenės veikėjų. Gabrielė Jasiūnienė straipsnyje „Genealoginiai ryšiai Žemaitijos bajorų heraldikos šaltiniuose XVI a. antroje pusėje – XVIII a.“ pristato vieną iš svarbiausių Žemaitijos bajorų kultūros bei tapatybės ženklų – jų heraldiką. Žemaitijos bajorų (Bilevičių, Nagurskių, Gorskių, Chodkevičių, Tiškevičių) heraldikos šaltiniai nagrinėjami kaip bajorų giminystės ir santuokos ryšius reprezentuojantys šaltiniai, apimantys ne tik herbinius antspaudus, bet ir literatūroje, portretuose, architektūroje vaizduotus herbus<em>.&nbsp;</em>Daroma išvada, kad XVIII&nbsp;a. Žemaitijos bajorų heraldikoje pradeda ryškėti tendencija nuo giminės atsigręžti į santuoką, jungtiniuose herbuose pradėta vaizduoti abiejų sutuoktinių iš jų tėvų (vyriškosios linijos) arba iš tėvų ir motinų paveldėti herbai. Paskutiniame šios grupės straipsnyje „Genealogija XIX amžiuje: prievolė ir priemonė&nbsp;<em>versus</em>&nbsp;patyrimas ir emocija“ Agnė Railaitė-Bardė analizuoja XIX&nbsp;a. bajorijos genealoginius medžius ir schemas, kilmės patvirtinimo dokumentus, taip pat genealoginiu aspektu aptaria Gabrielės Giunterytės-Puzinienės atsiminimus „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“. Daroma išvada, kad didžioji dalis genealoginių šaltinių atsirado kaip prievolė ir priemonė tikrinti kilmingo asmens statusą visuomenėje ir privilegijas. Kita vertus, kai kurie genealoginiai šaltiniai atskleidžia patyrimą ir emociją, individualų santykį su giminės nariais ir šį ryšį grindžiančias kategorijas.</p> <p class="ISSN-tekstas" xml:lang="lt-LT">Mokslinių straipsnių rinkinys skiriamas mokslininkams tyrėjams, kraštotyrininkams, atminties institucijų darbuotojams, besidomintiems aktualiais (auto)biografiniais ir genealoginiais, taip pat lokalinės istorijos tyrimais ir jų rezultatų sklaida. Sudarytojai tikisi, kad<span class="char-style-override-5">&nbsp;</span>šiame&nbsp;<em>Bibliotheca Lituana</em>&nbsp;tome publikuojami darbai, skirti įvairiems lokalinės istorijos ir genealogijos tyrimų aspektams, paskatins gilesnes šeimos, giminės ir lokalinių bendruomenių, biografinių duomenų fono, prozopografijos ir kitas studijas.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2019 Authors https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16283 Who is a Lithuanian? In Search of Władysław Mickiewicz’s Motherland 2020-02-10T09:54:59+00:00 Eduardas Budrys eduardas.budrys@amb.lt <p><span xml:lang="en-US">Władysław Mickiewicz (1838–1926) was one of most active members of the Polish-Lithuanian diaspora: biographer, journalist, librarian, translator, political, social activist, and prolific publicist. Despite all this, he was mainly known as a son and a follower of his father, the great poet Adam Mickiewicz. The lives of these two men intertwined in many ways: both of their youth years were marked by great rebellions, and both had missed them, both having spent most of their adult lives in Paris, writing and dreaming about their motherland. However, while for Adam the motherland was the land of his childhood and youth, for Władysław, it was not that easy to define. For him, Lithuania, Poland, and his great Father had formed a certain ideal – an ideal to live for. Władysław Mickiewicz was a servant of this ideal all his life, constantly pre-serving, popularizing, and sometimes interpreting it – the legacy of his father. These ideals of an eternal Union between Poland and Lithuania, of an archaic Lithuanian Arcadia somewhere in a secluded part of the world, looked so natural in the Romantic days of the poet. It had grown less and less clear at the second part of the 19</span><span class="char-style-override-4" xml:lang="en-US">th</span><span xml:lang="en-US">&nbsp;century, and especially during the turbulent years of the First World War and the beginning of the interbellum, which brought such a sharp division between Polish and Lithuanian identities, making old ideals appear strange and antiquated. Yet despite this, Władysław Mickiewicz never renounced them. This article explores his life, writings, and the interpretations of the works of his father with the hope of finding his true motherland.</span></p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2019 Authors https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16284 The Possibilities for Genealogy and Local History Research in the Panevėžys Region 2020-02-10T09:54:56+00:00 Vytenis Bagdonas vytenis.bagdonas@genealogija.lt <p><span xml:lang="en-US">The article explores the surviving genealogical information resources of Panevėžys churches – christening, marriages, deaths, and population censuses. On the basis of the data provided in these books, repeating common names in different areas of the Panevėžys are overviewed. The origin of family names and their territorial linkage are suggested. Published ethnographic books are featured to reflect the availability of the genealogical research in Panevėžys vicinity. Relevant name correlations are drawn using Lithuanian State documents, such as the archives of the nobility. A new study of genetic genealogy is introduced, its value to research, and a spectrum of open possibilities it offers for solving otherwise complex kin puzzles. With good judgement and analysis, the reader may find the approach taken here encouraging to further explore the expatriates and peoples with relation of Lithuanian ancestry of the 19</span><span class="char-style-override-5" xml:lang="en-US">th</span><span xml:lang="en-US">–20</span><span class="char-style-override-5" xml:lang="en-US">th</span><span xml:lang="en-US">&nbsp;c.</span></p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2019 Authors https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16285 The Cards of Internal Passports of the Population of Kaunas City of the 1920–1940s as a Source of Genealogy and Local History 2020-02-10T09:54:54+00:00 Mindaugas Balkus m.balkus@kvb.lt <p>This article analyzes the cards of internal passports issued in Kaunas city in 1920–1940 and the sociodemographic data of the population (nationality, confession, place of birth, work activity, etc.) provided in them. Their significance for the researches of genealogy and local history is discussed. It was found that in 1920–1940, 89 620 people received internal passports in Kaunas, including 58.76% Lithuanians, 30.27% Jews, 3.16% Poles, 3.12% Germans, 2.74% Russians, 0.33% Belarusians; 59.13% of the persons who received internal passports in Kaunas were Catholics, 28.9% – Jews, 5.44%&nbsp;– Evangelical Lutherans and Evangelical Reformats, 3.14% – Orthodox, 0.96%&nbsp;– Old Believers. These results are in many cases close to the data of the 1923 general census of the Lithuanian population; 35.22% of the residents of Kaunas were born in this city, 11.4% – in Kaunas County, 6.86% – in then-Soviet Union’s territory, while the rest – in the different regions of Lithuania and abroad. According to the character of the working activity (occupation), Lithuanians were significantly dominant among the officials (90.94%), being farmers (88.05%), servants (82.84%), or workers (75.85%), while Jews were predominant among traders (83.2%).</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2019 Authors https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16286 The Autobiography of Juozas Miltinis: Text and Context 2020-02-10T09:54:50+00:00 Angelė Mikelinskaitė a.mikelinskaite@gmail.com <p>The author of this article offers a discussion and comparison of Juozas Miltinis’s (1907–1994) view of his own personality and his attitude toward his identity and reveals the variation of his genesis, based on the Director’s three surviving autobiographical texts. The biographical facts are presented in the autobiography written during WWII and the Soviet period, revealing the relationship of the person with his era.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2019 Authors https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16287 The Personal Bibliography of Jonas Basanavičius as a Source for Biographical Studies 2020-02-10T10:03:51+00:00 Giedrė Miknienė giedre.mikniene@mab.lt <p class="santrauka-liet"><em>T</em>he article presents a bibliographic index compiled in the Wro- blewski Library of the Academy of Science and discusses the significance of a personal bibliography for biographical studies. This is the first and so far the only comprehensive index encompassing both Basanavičius’s own publications and writings about him. The first part of the index, dealing with writings by Basanavičius, was published in 2015. The second part, concerning literature on him, is currently under preparation.<br>Both biographical studies and research in other scientific fields will benefit from the following aspects of the bibliography: it offers clarification on Ba- sanavičius’s pseudonyms and contains entries for his anonymously published works, documents signed by him, and repeated editions of his writings. It also provides citation data, i.e., information on who cited Basanavičius’s works or commented on them.<br>The bibliography will be useful in studying Basanavičius’s biography, the subject variety in his writings, their dissemination and popularity, as well as the historical circumstances in that time period. The bibliography also will be of use in writing a scientific biography of Basanavičius or a monograph about him, as well as in preparing a comprehensive edition of his writings.<br>Based on the example of the bibliography of Basanavičius, it may be stated that a personal bibliography is an important source for biographical studies, which may be instrumental in creating a comprehensive biographical portrait of an individual.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2019 Authors https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16288 Genealogical Researches of Karpiai Family: the Possibilities Evaluation of Prosopography Researches 2020-02-10T09:54:45+00:00 Rugilė Pangonytė rugiagele_p@yahoo.com <p>Karpiai – a famous noble family of the Grand Duchy of Lithuania – are distinguished by their political and educative activities. The family’s influence is most markedly observed in the 18th–19th centuries, when the most famous and active members of the Karpiai family had lived. This family has not received plenty of scholarly attention, though from time to time new studies do spring up. Almost all of them are oriented to analyzing the activities of separate members of the Karpiai family, while the family’s origin and genealogy researches are scarce. Recently, prosopography has been found to be a very promising method for analyzing noble families. It analyzes the person, their environment, social position, career, power amassment, political influence, and other factors, researching bonds between individuals and constantly evaluating them in an interplay aspect. Besides, in prospect, a prosopographic analysis creates an ideal base for a person’s historical biographical research. This article returns to the beginning of the Karpiai family, studies the theories regarding its legendary origin and the appearance of their progenitor’s in the Grand Duchy, and explains how the recent researches of the Karpiai family’s origin lay the foundation for productive prosopographic researches. Since in prosopography one of the most important methods is the genealogical one, this article discusses the topic of genealogical tree researches of the Karpiai family.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2019 Authors https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16289 Genealogy of Mongirdai Nobility 2020-02-10T09:54:42+00:00 Jolanta Klietkutė j.klietkute@kretingosmuziejus.lt <p><em xml:lang="en-US">T</em><span xml:lang="en-US">he Author dealswith the forgotten history of the Mongird family of Samogitia. After conductinganalysis of Mongirdai family, genealogical table was compiled. According to statististics, extended family was active in both number of persons and in geographical distribution. Mongird(as) descendantsspread over much of the territory of the Polish–Lithuanian Commonwealth – formally, the Crown of the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania and, after 1791, the Commonwealth of Poland and Tsar Russia (Russian Empire). Family itself Most members of the extended family bacame of priests, doctors,officers, artists, and public figures. For example, two brothers Vladislovas and Vytautas from a Mongird Mišučiai Manor became well known active participants inthe Lithuanian – Polish Nationalrevival back in 1863–1864. Their cousin patriot Vaclovas, a resident of Vilnius Town, who was fighting in the ranks of Polish Legion, and cousin Jadvyga Mongirdaitė were laid in Vilnius Pameriai Memorial. Their Grandmother Michalina Bankauskaitė was a great supporter of a Revival of 1863–1864. There are some unsolved relations and issues between the names of Mangirdaitis and Mongirdas that have notbeen identified yet. In the other words, Lithuanian genealogists and other researchers stillhave to work diligently (closely) to investigate and revive the history of this old Mongird tribe.</span></p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2019 Authors