„Tradicinis politikas yra nuobodus“. Politinio autentiškumo paieškos Lietuvoje per populizmo perspektyvą
Šiame straipsnyje politinio autentiškumo samprata ir termino problematika aptariama populizmo, liberalios demokratijos nuosmukio kontekste. Lietuviškoje politinės komunikacijos tyrimų tradicijoje inicijuojama nauja diskusija apie politinį autentiškumą, analizuojamas pasitikėjimas / nepasitikėjimas politiniais lyderiais iš visuomenės perspektyvos. Šiuo straipsniu teoriškai ir empiriškai ieškoma atsakymų į klausimus, siekiant paaiškinti dabarties populistinių jėgų sėkmės Vakarų demokratijose priežastis ir tradicinių politikų pralaimėjimo / atstovavimo trūkumus. Straipsnyje remiamasi originalaus fokusuotų grupių diskusijų tyrimo, atlikto 2025 m., rezultatais. Surengta penkiolika diskusijų su 2024 m. Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvavusių politinių partijų ir koalicijų sąrašų simpatikais. Iš viso tyrime dalyvavo 82 informantai iš Lietuvos regiono ir didžiųjų šalies miestų. Kokybinių duomenų teminė analizė atskleidė šiuos rezultatus: Lietuvos piliečiai, kaip rinkėjai, pasitiki politiniais lyderiais ir juos vadina autentiškais, kurie savo kalba geba sukurti socialinį ryšį, įrodyti charizmatišką jėgą. Populistinių aktorių patrauklumas aiškinamas jų laisva laikysena. Kita vertus, tyrimu nustatytas ryškus nusivylimas dabarties politikais, pasigendama lyderių, kurie turėtų autoritetą tarp įvairių demokratijos balsų Lietuvoje, mažinant piliečių susiskaldymą. Fokusuotų grupių diskusijų tyrimu patvirtintas stabilus susipriešinimas tarp skirtingų politinių partijų simpatikų. Tyrimo duomenys rodo, kad populistinės partijos ir joms pritariantys balsai Lietuvoje gimsta iš tylaus protesto „esame nematomi ir negirdimi“ iniciatyvos.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.