Kodėl žiniasklaida ignoruoja vidinį faktų tikrinimą? Faktų tikrinimo logikos nustatymas Ukrainoje
Šiame straipsnyje faktų tikrinimo logika pristatoma kaip bendrosios žiniasklaidos logikos dalis. Ši sistema lemia, ar naujienų redaktoriai nusprendžia tikėti tam tikru faktu ar jį patikrinti prieš publikuodami naujieną. Taikydami kokybinį tyrimą ir pusiau struktūruotus interviu su septyniais pagrindinių Ukrainos interneto žiniasklaidos priemonių naujienų redaktoriais, atskleidėme, kad jų faktų tikrinimo logika grindžiama pastangomis suderinti tikslumą su kitais veiksniais, tokiais kaip naujienų greitis, socialinių tinklų algoritmai, auditorijos rodikliai, virusinis plitimas ir vyriausiųjų redaktorių valdymo stilius. Nustatėme, kad naujienų publikavimas neturint 100 proc. įsitikinimo yra įprastas dalykas. Dalyviai pateisino faktų netikrinimą publikavimo spaudimu, bloga nuotaika, autoriaus ar vadovo įsitikinimu bei daugybe kitų pasiteisinimų. Jie pripažįsta, kad naujienų publikacijos dažnai būna netikslios ar net klaidinančios. Straipsnyje analizuojame paskatas, veiksnius ir sprendimų priėmimo procesus, susijusius su faktų tikrinimu Ukrainos žiniasklaidoje, ir pastebime, kad dažniausiai netiksli informacija atsiranda tais atvejais, kai naujienų redaktoriai nebuvo visiškai įsitikinę dėl fakto publikavimo, o ne tuomet, kai jie klaidingai manė, kad yra 100 proc. įsitikinę. Siūlome šią problemą spręsti viešai deklaruojant žiniasklaidos taikomus faktų tikrinimo logikos principus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.