Straipsnyje analizuojama, kaip krepšinio organizacijos pasitelkia e. sportą tarptautinei plėtrai, lyginant su futbolo sektoriaus patirtimi. Tyrimo logika grindžiama organizacijų inovacijų, ekosistemų ir globalizacijos teorijų sinteze, leidžiančia sporto skaitmeninę transformaciją suprasti kaip tarpsisteminę institucinės integracijos problemą. Metodologiškai taikyta kokybinė lyginamoji analizė (dokumentų analizė ir teminis kodavimas). Empiriniai duomenys rodo, kad futbolo e. sportas veikia kaip federacinė, tinklinė ir globaliai koordinuota ekosistema, pasižyminti aukštesniu auditorijos įsitraukimu (≈ 6,1 %), didesniu socialinių tinklų pasiekiamumu (≈ 3,2 mln.) ir platesniu geografiniu aprėpties mastu. Krepšinio e. sportas išlieka centralizuotas (leidėjo / lygos dominuojama struktūra), o nacionalinių federacijų vaidmuo dažnai epizodinis; tai siejama su mažesniu įsitraukimu (≈ 4,5 %), siauresniu globaliu pasiekiamumu ir lėtesne inovacijų difuzija. Diskusijoje pasiūlomas „tarpsisteminės integracijos modelis“: e. sportas interpretuojamas kaip inovacijų procesas, vykstantis ekosisteminėje aplinkoje ir skatinamas globalizacijos mechanizmų. Teoriškai darbas prisideda prie sporto vadybos, parodydamas, kad globalizacijos mastas e. sporte tiesiogiai priklauso nuo valdymo decentralizacijos ir institucinės sąveikos; praktiškai – nurodo krepšinio sektoriui kryptis stiprinti federacinę sąveiką, regionines kvalifikacijas ir daugiasluoksnes partnerystes.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.