Žinių kūrimas gyvybės mokslų srities mokslinių tyrimų komandose: kokybinis pagrindinių tyrėjų tyrimas Lietuvoje
Žinių kūrimas mokslinių tyrimų komandose yra nepertraukiamas procesas – naujos žinios nuolat kuriamos remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais. Įvairių sričių mokslininkai yra linkę dirbti tarpdisciplininėse mokslinių tyrimų komandose, nes įvairių sričių žinių sujungimas įgalina išspręsti sudėtingus mokslinius klausimus. Technologijų plėtra, Europos skaitmeninis dešimtmetis atitinka geoekonominės fragmentacijos, žinių ekonomikos neapibrėžtumo ir tvarumo vaidmenį, kurie kartu yra vieni iš pagrindinių veiksnių, transformuojantys pasaulinę darbo rinką iki 2030 m. Svarbu pabrėžti, kad nacionaliniu lygmeniu proveržio technologijas gali kurti nedidelės mokslininkų grupės. Plačiąja prasme informacijos ir ryšių technologijos yra labai svarbios užtikrinant veiksmingą duomenų, informacijos ir žinių saugojimą ir perdavimą tiek komandos, tiek komandų tarpusavio lygmeniu. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame naudojant pusiau struktūruotą kokybinio interviu metodą nagrinėjamas žinių kūrimo procesas gyvybės mokslų srities mokslinių tyrimų komandose. Remiantis literatūros analize ir kokybiniu tyrimu, atliktu pasitelkiant pagrindinius tyrėjus Lietuvoje, galima teigti, kad žinių kūrimo procesas mokslinių tyrimų komandose atitinka žinių konversijos modelį. Žinių kūrimui naudojami metodai apima eksperimentų atlikimą, laboratorinių užrašų pildymą, refleksiją, mokslines diskusijas, patentavimą, mokslinių straipsnių skaitymą ir rašymą bei informacijos paiešką duomenų bazėse. Organizacinės kultūros puoselėjimas, informacijos ir ryšių technologijų priemonių naudojimas yra du kriterijai, užtikrinantys veiksmingą žinių kūrimo procesą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.