Įvadas. Didėjant tvarumo reguliavimo detalumui, įmonių nefinansinės informacijos atskleidimas tampa svarbus ne tik apimties, bet ir kokybės požiūriu. Ankstesni tyrimai dažniausiai vertino atskleidžiamos informacijos kiekį, tačiau mažai dėmesio skyrė jos konkretumui ir patikrinamumui. Todėl šiame straipsnyje siekiama įvertinti didžiausių Lietuvos įmonių aplinkosauginės ir socialinės informacijos atskleidimo kokybės dinamiką 2017–2024 m. pereinamuoju laikotarpiu prieš privalomą Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) taikymą. Atskleidimo kokybė suprantama kaip konkrečios, skaitinės informacijos pateikimas pagal galiojančius standartus. Metodai. Tyrime taikyta viešai skelbiamų metinių pranešimų, socialinės atsakomybės / tvarumo ataskaitų turinio analizė, vertinant tekstinės ir skaitinės informacijos santykį pagal integruotą rodiklių sistemą, suderintą su ETAS, Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (GRI) ir kitomis praktikoje taikomomis gairėmis. Analizė. Remiantis 2014/95/ES Direktyvos, GRI ir ETAS nuostatomis, vertintas didžiausių viešojo intereso įmonių ataskaitų informacijos išsamumas, konkretumas ir atitiktis reglamentavimo reikalavimams. Rezultatai. Nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu įmonės nuosekliai pereina nuo deklaratyvaus prie kiekybinio informacijos atskleidimo: skaitinės informacijos dalis išaugo nuo 12 proc. 2017 m. iki daugiau nei 70 proc. 2022–2023 m. Ryškiausias pokytis fiksuotas prieš įsigaliojant naujam reguliavimui. Aplinkosauginiai rodikliai atskleidžiami dažniau nei socialiniai, o dalis rodiklių pateikiami fragmentiškai, todėl atskleidimo praktikos išlieka nevienodos. Išvados. Rezultatai rodo, kad reglamentavimo griežtinimas skatina kiekybinės informacijos plėtrą, tačiau vien formalūs reikalavimai neužtikrina vienodo informacijos turinio. Todėl pereinamasis laikotarpis prieš ETAS įsigaliojimą atskleidžia skirtingą įmonių pasirengimo lygį ir metodinio standartų taikymo aiškinimo poreikį.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.