Remiantis Jurijaus Lotmano poetinio teksto analizės įrankiais, straipsnyje analizuojamas Gyčio Norvilo eilėraštis „europos litanija per mano dievą ir dūmus, arba infidèle europe (mišios būgnams, trikampiui ir šešiems kontrabosams)“ (iš rinkinio grimzdimas). Įsirašydama į semiotinius Norvilo poezijos tyrimus, ši analizė brėžia dar vienus Norvilo poetinio pasaulio kontūrus ir kartu demonstruoja Lotmano semiotikos produktyvumą skaitant šiuolaikinę poeziją.
Aprašydamas struktūrinius poetinio teksto sandaros principus, Lotmanas atskleidžia paslankias, dinamiškas reikšmę produkuojančio teksto ribas. Jos susijusios su meninę erdvę modeliuojančia teksto elementų sintagmatika, kuri apima vidinius ir netekstinius (arba užtekstinius) santykius. Tuo remiantis, eilėraščio analizė sutelkiama į tris reikšmės generavimo trajektorijas: 1) aprašomas viso rinkinio erdvine struktūra ir archisemomis rekonstruojamas bendresnis Norvilo meninio pasaulio modelis, kuris konkrečiai realizuojasi eilėraščio „europos litanija“ struktūroje (netekstiniai santykiai); 2) nagrinėjami eilėraščio pavadinimo ir epigrafo kuriami netekstiniai santykiai, atskleidžiantys žanrų peržaidimo strategijas, ir jų kuriamos reikšmės; 3) nagrinėjama įvardžių sistema paremta gramatinė teksto struktūra ir strofų sandaros kompozicija (vidiniai santykiai). Pastarųjų analizė atskleidė dialoginę eilėraščio sandaros prigimtį, pademonstruodama, kaip sudėtingai ir netiesiogiai konstruojasi autoriaus požiūrio taškas. Žanrinis peržaidimas eilėraštyje pasireiškia litanijos deformacija, „maldingą“ turinį paverčiančia apkalbamojo pasaulio kritika.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.