Terminologijos komisijos Latvijoje (1919–1921) ir Lietuvoje (1921–1926): gretinamasis tyrimas

Santrauka

Pirmosios Terminologijos komisijos įsteigtos Latvijoje 1919 metais, o Lietuvoje 1921 metais: straipsnyje aptariamas komisijų įkūrimas, darbo organizavimas ir rezultatai, remiantis iki šiol atliktais tyrimais, publikacijomis spaudoje ir komisijų posėdžių protokolais.

Nustatyta nemažai panašumų, pavyzdžiui, ir Latvijoje, ir Lietuvoje terminams svarstyti buvo sukurti įvairių sričių pakomitečiai, o jų priimtus terminus vėliau tvirtino bendroji komisija. Pagrindinis skirtumas, kad Lat­vijos Terminologijos komisijoje buvo daugiau pakomitečių ir narių juose, kas leido aprėpti daugiau sričių. Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje apsvarstytų terminų sąrašai buvo skelbiami spaudoje – Latvijoje daugiausia žurnale Izglītības Ministrijas Mēnešraksts (Švietimo ministerijos mėnraštis), o Lietuvoje – Švietimo darbas. Savo nuomonę galėjo pareikšti ir visuomenė.

Abiejų pirmųjų Terminologijos komisijų veiklos rezultatai apibendrinti terminų žodynuose: Latvijoje 1922 metais išleistame Zinātniskas terminoloģijas vārdnīca (Mokslinės terminijos žodynas), Lietuvoje – 1924 metų leidinyje Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos. Tačiau jie skiriasi tiek apimtimi, tiek parengimo kokybe.

Terminologijos komisijų darbe dalyvavo įvairių sričių specialistai, taip pat žymūs kalbininkai – latvis Jānis Endzelīns (1873–1961) ir lietuvis Jonas Jablonskis (1860–1930). Nors nė vienas iš jų nepaliko teorinių darbų terminologijos klausimais, jų konsultavimas, naujų terminų kūrimas ar esamų terminų taisymas buvo reikšmingas indėlis į savo kalbų terminijos raidą jų šalyse.

Tyrimas rodo, kad pirmųjų TK įkūrimas ir jų vaidmuo kiekvienoje iš šalių vertintini panašiai, tačiau jų veikla – Latvijoje dėl finansinių, Lietuvoje labiau dėl organizacinių ir asmeninių problemų – truko neilgai.