Naujos įžvalgos apie geležies amžiaus keramikos gamybos technologiją remiantis makroskopiniais, petrografiniais ir cheminiais duomenimis
Šiame straipsnyje pristatomas geležies amžiaus keramikos tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti naujus gamybos technologijos aspektus ir įžvelgti, ką šie aspektai gali atskleisti apie to meto visuomenę. Siekiant šių tikslų, pasitelkus keramikos petrografiją, cheminius tyrimus su nešiojamuoju rentgeno spinduliuotės fluorescencijos analizatoriumi ir paviršiaus makroskopinę analizę, buvo išanalizuota daugiau kaip 500 keramikos šukių. Kiekvienas keramikos gamybos žingsnis buvo rekonstruojamas ir interpretuojamas pagal Chaîne opératoire metodą, kiek tyrimo medžiaga tai leido atlikti. Rezultatai atskleidžia, kad ryškiausi buvo paviršiaus apdirbimo technikų pokyčiai, o kiti gamybos grandinės žingsniai, nuo molio liesinimo iki išdegimo, visą geležies amžių išliko gana stabilūs. Keramikos petrografija atskleidė ilgalaikę molio masių įvairovę visoje keramikos imtyje. Ši įvairovė buvo aptikta ir apteptuose grublėtosios bei kruopėtosios keramikos sluoksniuose. Duomenys leidžia daryti prielaidą, kad ši molio masių įvairovė buvo puodžių sąmoningų veiksmų rezultatas. Daroma išvada, kad geležies amžiuje keramikos gamyba buvo necentralizuota – dauguma namų ūkių patys gaminosi keramiką ir savaip priimdavo naujas paviršiaus apdirbimo technikas.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.