Publikacijoje analizuojama Vilniaus miesto įkūrimo legendos topografija, siekiant atsakyti į klausimą, kur galėjo būti legendinis Tauro kalnas – vieta, kurioje Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, anot XVI a. naratyvinių kronikų, sumedžiojo taurą prieš susapnuodamas geležinį vilką. Tyrimas grindžiamas archeologinių, istorinių ir naratyvinių šaltinių analize, taip pat XIX a. pabaigos V. Zacharčiko dviejų fotografijų interpretacija ir hipotetiniu erdviniu modeliavimu. Ypatingas dėmesys skiriamas Bychovco kronikoje pateiktai topografinei legendos informacijai.
Publikacijoje pakartojama ankstesnių tyrėjų išvada, kad dabartinis Tauro kalnas Pamėnkalnio gatvės rajone neturi istorinio pagrindo būti siejamas su Vilniaus įkūrimo legenda, o šio pavadinimo įtvirtinimas yra palyginti vėlyvas ir sietinas su XX a. vidurio vietovardžių sulietuvinimo procesu. Analizuojant XVI a. pradžios naratyvines kronikas nustatoma, kad Tauro kalnas buvo suvokiamas kaip atskiras, kraštovaizdyje dominuojantis objektas, esantis netoli Vilnios upės, tačiau netapatinamas nei su Gedimino, nei su Trijų Kryžių (Kreivuoju / Plikuoju) kalnu.
Svarbi tyrimo dalis skirta 1390 m. būsimo Lietuvos valdovo Vytauto kartu su kryžiuočiais vykdytos Kreivosios pilies apgulties analizei. Pasitelkus reljefo rekonstrukciją, GIS pagalba atliktą kelionės pėsčiomis kaštų ir matomumo modeliavimą, vertinamos galimos 1390 metais panaudotos artilerijos dislokacijos vietos ir tikėtinos pilies puolimo kryptys. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad Tauro kalno reikėtų ieškoti ne Kreivosios pilies vidinėje erdvėje, bet už jos pirmųjų gynybinių linijų. Susiejus archeologinius, istorinius ir modeliavimo duomenis, siūlomos dvi tikėtinos Tauro kalno lokalizacijos: Stalo kalnas, kaip tai 2010 m. nurodė archeologas Gediminas Vaitkevičius, arba Bevardis kalnas prie dabartinės Olandų gatvės, Kalnų parko rytiniame pakraštyje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.