Vaikų generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas mokymosi ir kasdienėse praktikose kelia naujų klausimų šeimos reguliavimo ir tėvų mediacijos srityje. Nors šios technologijos gali būti naudojamos kaip pagalba mokantis, jos taip pat siejamos su per dideliu pasikliovimu sugeneruotais atsakymais, mažesnėmis mokymosi pastangomis, kritinio vertinimo, privatumo ir turinio patikimumo rizikomis. Straipsnyje keliama problema – tėvų informuotumas apie generatyvinį dirbtinį intelektą nebūtinai virsta aiškiomis vaikų naudojimosi šiomis technologijomis reguliavimo praktikomis.
Tyrimo tikslas – ištirti tėvų mediacijos ir reguliavimo praktikas vaikų generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimo kontekste. Tyrime dalyvavo 189 mokyklinio amžiaus vaikų tėvai. Duomenys rinkti internetinės apklausos būdu, naudojant struktūruotą klausimyną, o analizuoti pasitelkiant aprašomąją statistiką, χ² kriterijų, Wilcoxon rangų sumų testą, Spearmano koreliaciją ir binarinę logistinę regresiją. Tyrimo rezultatai parodė, kad aiškios generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimo taisyklės šeimose yra retos. Nustatyta, kad tėvų savo vertinama kompetencija ir taisyklių pobūdis reikšmingai siejasi su vaikų generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimu. Logistinės regresijos rezultatai parodė, kad didesnis tėvų technologijos supratimas, žemesnė savo vertinama kompetencija ir bendros arba neformalios taisyklės siejasi su didesne vaikų generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimo tikimybe. Tyrimas atskleidė, kad vaikų generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimo kontekste svarbus tampa ne tik tėvų informuotumas, bet ir gebėjimas jį paversti aiškiomis šeimos reguliavimo praktikomis.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.