Švietimo reformų įgyvendinimas yra viena sudėtingiausių viešojo valdymo problemų, nes nacionaliniu lygmeniu priimti politiniai sprendimai mokyklose neveikia mechaniškai. Jie interpretuojami ir įgyvendinami konkrečiame organizaciniame kontekste, kuriame svarbų vaidmenį atlieka mokyklų vadovų lyderystė. Straipsnyje analizuojamos teorinės pokyčių valdymo ir mokyklų vadovų lyderystės prielaidos, aiškinančios, kodėl švietimo reformų sėkmė priklauso ne tik nuo reformos turinio, bet ir nuo jos įgyvendinimo organizaciniame lygmenyje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti pokyčių valdymo ir lyderystės teorines prieigas, atskleidžiančias mokyklos vadovo vaidmenį švietimo reformų kontekste. Straipsnis yra teorinio pobūdžio. Tyrime taikoma mokslinės literatūros analizė, teorinė interpretacija ir lyginamoji analizė. Analizuojami procesiniai ir aprašomieji pokyčių valdymo modeliai, mokyklos vadovo vaidmens kaita bei pagrindinės lyderystės formos organizacinių pokyčių kontekste. Straipsnyje teigiama, kad mokyklos vadovas reformų įgyvendinimo procese veikia kaip tarpininkas tarp nacionalinės švietimo politikos ir mokyklos organizacinės praktikos. Reformų sėkmė priklauso nuo vadovo gebėjimo interpretuoti pokyčių tikslus, telkti bendruomenę ir valdyti organizacinius procesus. Todėl švietimo reformų analizėje svarbu daugiau dėmesio skirti ne tik politinių sprendimų turiniui, bet ir organizaciniams mechanizmams bei lyderystės praktikoms.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.