Knygotyra ISSN 0204–2061 eISSN 2345-0053
2021, vol. 77, pp. 72–86 DOI: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2021.77.90

Antrasis Knygos nobažnystės pirmojo leidimo postilės Suma evangelijų (1653) egzempliorius

Mindaugas Šinkūnas
Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centras
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva
El. paštas mindaugas.sinkunas@lki.lt

 

Santrauka. Ilgai manyta, jog Švedijoje saugomas vienintelis žinomas 1653 m. Knygos nobažnystės pirmojo leidimo egzempliorius. Konvoliutą sudaro giesmynas, neturintis atskiro antraštinio lapo, postilė „Suma Evangelijų“ ir maldynas „Maldos krikščioniškos“ su katekizmu „Katekizmas arba trumpas pamokslas“. Krokuvos nacionalinio muziejaus Emeryko Hutteno-Czapskio muziejaus bibliotekoje saugoma viena Knygos nobažnystės dalis – postilė „Suma Evangelijų“. Ji iki šiol bibliografų buvo priskiriama kontrafakciniam leidimui, tačiau, atlikus lyginamąją analizę, neliko abejonių, jog tai antrasis šiuo metu žinomas pirmojo Knygos nobažnystės leidimo postilės „Suma Evangelijų“ egzempliorius.

Reikšminiai žodžiai: „Knyga nobažnystės“, „Suma Evangelijų“, kontrafakcija, bibliografija, proveniencija, Marcijonas Zabiela.

 

Second Copy of Suma Evangelijų from the First Edition of Knygos Nobažnystės (1653)

Abstract. It has long been thought that the only known 1653 copy of the first edition of the Knygos Nobažnystės is preserved in Sweden. The sammelband consists of a hymnal without a separate title page, the postil “Suma Evangelijų”, and the prayer book “Maldos krikščioniškos” with the catechism Katekizmas arba trumpas pamokslas. One part (the postil “Suma Evangelijų”) of the Knygos Nobažnystės is preserved in the library of the Emeryk Hutten-Czapski National Museum in Kraków. It has hitherto been classified by bibliographers as a counterfeit edition, but a comparative analysis leaves no doubt that it is the second known copy of the first edition of the Knygos Nobažnystės postil “Suma Evangelijų”.

Keywords: “Knyga nobažnystės”, “Suma Evangelijų”, counterfeit, bibliography, provenance, Marcjan Zabiełło.

Received: 2021 02 23. Accepted: 2021 08 21
Copyright © 2021 Mindaugas Šinkūnas. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access journal distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų iniciatyva 1653 m. Kėdainiuose išspausdinta didelės apimties Knyga nobažnystės, kurią sudarė svarbiausios liturgijai, religinei praktikai ir mokymui reikalingos dalys: giesmynas (neturintis atskiro antraštinio puslapio), postilė Suma arba trumpas išguldymas Evangelijų, maldynas Maldos krikščioniškos bei katekizmas Katekizmas arba trumpas pamokslas. Pirmieji du aligatai turi atskirą paginaciją, o maldyno ir katekizmo paginacija bendra. Leidinys kartotas kelis kartus. Pirmasis leidimas pasirodė Kėdainiuose Joachimo Jurgio Rheto spaustuvėje (įkurta 1651 m.), antrasis apie 1684 m. išspausdintas Karaliaučiuje Reusnerių spaustuvėje, trečiasis – 1781 m. Karaliaučiuje Hartungų spaustuvėje, ketvirtasis – 1845 m. Mintaujoje (Jelgavoje) Stefenhageno spaustuvėje. Pastarajame leidime atsisakyta postilės. Giesmynas ir maldynas kartu su postile dar kartą Mintaujoje perspausdinti 1863 m. ir be postilės – 1877 m.1, o nauja giesmyno su maldų priedu redakcija išleista 1910 m. Vilniuje (pakartota 1915 ir 1921 m. Biržuose2 bei 1917 m. Peterburge ar Voroneže).

Antrasis Knygos nobažnystės leidimas turi tuos pačius leidimo duomenis kaip ir pirmasis, dėl to pagrįstai vadinamas kontrafakciniu. Antraštiniame jo puslapyje specialiai nurodyti pirmojo leidimo metai ir vieta siekiant suklaidinti knygos platinimą trukdžiusiuosius, bet pridėta frazė „ntra karta perdrukawota“. Juozas Tumelis mano, kad 1684 m. Svėdasų klebono Vilniaus kapitulai pristatytas evangelikų reformatų „lietuviškas kancionalas“ galėjęs būti antrasis Knygos nobažnystės giesmyno leidimas, todėl kontrafakciją datuoja 1684 m.3 Antanas Jakulis, tyręs 1680 m. katekizmo ir Knygos nobažnystės santykį, neabejoja, kad kontrafakcija turėjo būti spausdinta tarp 1680 ir 1684 m.4

Šio straipsnio tikslas – nustatyti, kuriam leidimui priklauso Knygos nobažnystės postilės Suma Evangelijų egzempliorius, saugomas Krokuvos nacionalinio muziejaus Emeryko Hutteno-Czapskio muziejaus bibliotekoje (Muzeum Narodowe w Krakowie, Muzeum im. Emeryka Hutten-Czapskiego, sign.: VIII-XVII.845).

1. Knygos nobažnystės pirmojo leidimo egzemplioriai

 

Ilgą laiką manyta, jog Švedijoje Upsalos universiteto bibliotekoje (Uppsala universitetsbibliotek, sign.: Obr. 66. 176) saugomas vienintelis išlikęs Knygos nobažnystės 1653 metų leidimo egzempliorius. Lietuvos bibliografams šis konvoliutas žinomas nuo 1968 metų5 ar kiek anksčiau6. Tyrėjams jis šiuo metu prieinamas skirtingais formatais: išleistas šio egzemplioriaus faksimilinis leidimas7, sudarytas postilės Suma Evangelijų bendrinių žodžių indeksas8, gramatiškai aprašytos žodžių formos9, paskelbti visų knygų skaitmeniniai dokumentiniai perrašai ir žodžių formų konkordancijos10.

Daugiau egzempliorių, kurie apimtų visas keturias pirmojo leidimo dalis (tris knygas), nežinoma. Rastos tik kelios atskiros šio leidimo dalys. Maldyno fragmentas nuo 1958 m. saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje, sign.: 33283. Egzempliorius labai defektinis, išlikęs tik antraštinis ir 1–34, 39–42 p. Iš viso trūksta 34 maldyno puslapių, nėra ir katekizmo. Į biblioteką fragmentas pateko kaip kunigo dr. Juozo Stankevičiaus (1866–1958) palikimas. Vilniaus krašto lietuvių judėjimo organizatorius jį įsigijo 1925 m. iš nenustatyto Dūbninkų apylinkėse buvusio dvarelio (prie Astravo)11.

Dar vienas gerokai didesnis Knygos nobažnystės pirmojo leidimo fragmentas yra žuvęs ar šiuo metu dar nerastas. Iki Antrojo pasaulinio karo jis saugotas Karaliaučiaus valstybinėje ir universiteto bibliotekoje (Staats- und Universitätsbibliothek zu Königsberg, sign.: Cb. 199. 4°). Šį egzempliorių XIX a. aprašė kalbininkas Adalbertas Bezzenbergeris ir kiti12. Tai defektinis giesmyno egzempliorius be antraštinio lapo, apimantis 1–128 puslapius. Jį sudarė vadinamųjų psalmių dalis ir kitų giesmių pati pradžia. Į biblioteką šis giesmynas pateko dar 1668 m. kartu su kitomis kunigaikščio Boguslavo Radvilos dovanotomis Karaliaučiaus universitetui knygomis13. Bibliotekininkas Martinas Silvesteris Grabė sudarė ir 1673 m. išspausdino dovanotųjų knygų sąrašą, kuriame užregistruota: „[Nr.] 61 Pſalmi, Litvanico carmine redditi. - - o o“ (paskutinieji ženklai žymi, kad leidimo vieta ir metai buvę nežinomi)14.

Anksčiau manyta15, kad tai galėtų būti 1625 m. Jono Rėzos išleistas Psalteras Dovydo, tačiau nėra abejonių, jog dovanotas tas pats Knygos nobažnystės defektinis egzempliorius, kuriuo vėliau naudojosi Bezzenbergeris. Taip verčia manyti tai, jog Grabė kataloge nenurodė šalia lietuviškų psalmių esant vokiškų, kaip kad turėtų būti aprašant Rėzos Psalterą Dovydo. Be to, bibliotekininkas knygą užregistravo kaip psalmes, sudėtas į giesmes („Pſalmi, Litvanico carmine redditi“) – toks apibūdinimas netinka Rėzos Psalterui Dovydo. Aprašymas kataloge liudija, kad dovanotasis egzempliorius jau buvo defektinis, nėra nurodyti nei metai, nei leidimo vieta (kitų knygų metrika kataloge pateikta tiksliai), o defektai, galima manyti, sutampa su Bezzenbergerio nurodytaisiais: trūko antraštinio puslapio ir pratarmės, buvo tik 1–128 puslapiai, kuriuose išspausdintos giesmės, sukurtos pagal psalmes (spaudos lankuose A–P) ir giesmyno pradžia (spaudos lankas Q), todėl Grabė katalogavo šią defektinę knygą pagal pirmojo knygos puslapio antraštę „PSOLMAY“ nežinodamas leidimo vietos ir metų16. Dar vienas Knygos nobažnystės egzempliorius, kurį sudarė giesmynas ir postilė, užregistruotas Radvilų dovanotųjų knygų katalogo papildyme, išspausdintame 1712 m., tačiau iš ten pateikto knygos aprašymo nėra aišku, ar gautas pirmasis, ar greičiausiai kontrafakcinis neįrištas leidimas17.

Dar vienas Knygos nobažnystės egzempliorius XIX a. antrojoje pusėje saugotas Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje18. Ar tai buvęs pirmojo, ar kontrafakcinio leidimo egzempliorius, nėra žinoma.

Prie atskirai įrištų Knygos nobažnystės pirmojo leidimo knygų reikia priskirti ir postilę Suma Evangelijų, saugomą Krokuvoje.

 

1 pav. Postilė Suma Evangelijų, antraštinis puslapis – pirmasis leidimas.
Muzeum Narodowe w Krakowie, Muzeum im. Emeryka Hutten-Czapskiego: VIII-XVII.845

2. Knygos nobažnystės postilės Suma evangelijų (1653) egzempliorius krokuvoje

Knygos nobažnystės postilės egzempliorius, saugomas Krokuvos nacionalinio muziejaus Emeryko Hutteno-Czapskio muziejaus bibliotekoje (žr. 1 pav.), bibliografų iki šiol buvo priskiriamas kontrafakciniam leidimui19. Skaitmeninę kopiją lyginant su pirmojo leidimo Upsalos egzemplioriumi, kilo abejonių, jog priskirta klaidingai20.

Teigti, kad Krokuvoje saugomas ne kontrafakcinio, bet pirmojo postilės leidimo egzempliorius, leidžia tai, kad:

1) nuo kontrafakcinio leidimo skiriasi teksto rinkinys: kitaip laužomos eilutės, skiriasi jų išdėstymas puslapyje; rinkinys sutampa su Upsalos egzemplioriumi;

2) nors vartojami to paties stiliaus šriftai, bet literos lietos iš skirtingų matricų, nesutampa inicialinių raidžių stilius, vinjetės ir kiti tipografiniai elementai; visa tai sutampa su Upsalos egzemplioriumi;

3) skiriasi diakritinių ženklų, žodžio pradžios u-, dvibalsių ai, ei, au bei didžiųjų raidžių rašyba ir pan.; tai sutampa su Upsalos egzemplioriumi. Plg. žodžių formas Krokuvos, Upsalos ir kontrafakcinio leidimo egzemplioriuose (plg. 2, 3 ir 4 pav.):

 

4) paginacijos klaidos tos pačios kaip Upsalos egzemplioriuje: p. 145–164 praleisti, p. 180 pažymėtas 108, p. 236 pakartotas (numeruojama: 235, 236, 236, 237...);

5) keli pasitaikantys neatitikimai Krokuvos ir Upsalos egzemplioriuose neįrodo, kad spausdinta iš kito rinkinio, bet laikytini egzempliorių korektūriniais spaudos skirtumais: PARASZITA ‘parašyta’ KNSE¹ 101₁₅ Krokuvos egzemplioriuje, PARASIA ‘parašė’ KNSE¹ 101₁₅ Upsalos egzemplioriuje21.

 

2 pav. Suma Evangelijų, p. 23 – pirmasis leidimas.
Muzeum Narodowe w Krakowie, Muzeum im. Emeryka Hutten-Czapskiego: VIII-XVII.845

Knygą sudaro antraštinis puslapis, perikopės su pamokslais (p. 1–262), Kristaus kančios istorija („Passya…“, p. 263–285) ir spaudos klaidų taisymai (286–289 nenumeruoti p.). Faktinė spausdintos knygos apimtis tokia: [2], 266 ir [4] p. Krokuvos egzempliorius defektinis, nėra p. 223–226 (trūksta keturių puslapių).

 

3 pav. Suma Evangelijų, p. 23 – pirmasis leidimas.
Uppsala universitetsbibliotek: Obr. 66. 176

Knyga įrišta kaip atskiras tomas, įrišimas gana naujas, pusiau odinis (nugarėlė ir kampai – balto pergamento ar odos), įklijuoti nedažyto popieriaus priešlapiai. Kartono kietviršiai aptraukti rusvu dekoratyviniu popieriumi, kuris gamintas taškant vienos spalvos dažus ir perbraukiant juos popieriaus paviršiumi. Taip dekoruoti popierių pradėta XIX a., bet buvo populiaru ir XX a.22

 

4 pav. Suma Evangelijų, p. 23 – antrasis kontrafakcinis leidimas.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: A1/684

Buvęs knygos savininkas šviesiai rudu rašalu 141 puslapio paraštėje du kartus įsirašė vardą ir pavardę: „Marcian Zabieło ǁ MARCİAN ZABİEǁŁO“ (žr. 5 pav.). Tamsesniu rudu rašalu pažymėtos skaitytinos ištraukos Kristaus kančios istorijoje (273, 275 p.; žr. 6 pav.). Daugiau įrašų egzemplioriuje nėra, išskyrus mėlynu pieštuku antraštiniame puslapyje įrašytus metus „1653“. Ankstesnio (-ių) savininko (-ų) paliktos žymės ir popieriaus susidėvėjimas rodo, jog knyga prieš patekdama į Hutteno-Czapskio muziejų nors ir nedaug, bet buvo naudota liturgijai ar skaityta namuose23.

 

5 pav. Suma Evangelijų, p. 141: ankstesnio knygos savininko Marcijono Zabielos (prieš 1692–prieš 1737) autografas paraštėje.
Muzeum Narodowe w Krakowie, Muzeum im. Emeryka Hutten-Czapskiego: VIII-XVII.845

Knygoje įsirašęs Marcijonas Zabiela (lenk. Marcjan Zabiełło) kilęs iš Medekšių didikų Zabielų, jis buvo Kauno teisėjo padėjėjo (lenk. podsędek) kalvinisto Simono Zabielos (mirė 1700) ir antrosios jo žmonos taip pat kalvinistės Katažynos Negovičaitės (lenk. Katarzyna Negowiczówna) vyriausiasis sūnus, gimęs prieš 1692 m.24 1720 m. jis tikriausiai ėjo Kauno iždininko pareigas, buvo vedęs Eleną Legickaitę (lenk. Helena z Legieckich), palikuonių greičiausiai nesusilaukė25. Nuo 1721 m. valdė Rambartiškių dvarą Kražių paviete (lenk. Rombortyszki)26. Mirė prieš 1737 m. Ar būta kitų knygos savininkų, nežinoma.

Kaip knyga pateko į Hutteno-Czapskio muziejų, nenustatyta. Grafas Emerykas Huttenas-Czapskis (1828–1896) gimė Stankavoje prie Minsko, buvusiose bajorų Radvilų valdose, mokėsi pirmojoje Vilniaus gimnazijoje, studijavo geologiją Maskvos universitete, tarnavo Rusijos imperatoriaus administracijoje, buvo Naugardo gubernatoriumi, Sankt Peterburgo vicegubernatoriumi ir ėjo kitas pareigas. Stankavos dvaro lobyne sukauptus archeologijos, numizmatikos, mineralų, paveikslų, knygų ir kitus rinkinius prieš pat mirtį grafas pervežė į rūmus Krokuvoje, kurie, vykdant jo pomirtinę valią, perduoti Krokuvos miestui kaip muziejus. Knygų rinkiniai vėliau pildyti ir kitų bibliofilų kolekcijomis27.

 

6 pav. Suma Evangelijų, p. 275: rašalu pažymėta Kristaus kančios istorijos ištrauka.
Muzeum Narodowe w Krakowie, Muzeum im. Emeryka Hutten-Czapskiego: VIII-XVII.845

Hutteno-Czapskio muziejus Krokuvoje turi ir trečiąjį 1781 m. Knygos nobažnystės leidimą: konvoliute įrištas giesmynas (sign.: VIII-XVIII.4284 adl.), maldynas (sign.: VIII-XVIII.4285 adl.) ir postilė (sign.: VIII-XVIII.4286 adl.). Muziejaus biblioteka saugo ir keletą kitų vertingų lituanistinių šaltinių: po 1485 m. išleistą inkunabulą su įrašytomis lietuviškomis glosomis (sign.: XV.44)28, 1591 m. Bretkūno Postilę (sign.: VIII-XVI.350)29, 1726 m. Pranciškaus Šrubauskio Balsą širdies (sign.: VIII-XVIII.4735), 1737 m. gramatiką (sign.: 5213), 1740 m. Naująjį Testamentą ir Psalmyną (sign.: 4079) ir kt.

3. Išvados

Krokuvos nacionalinio muziejaus Emeryko Hutteno-Czapskio muziejaus bibliotekoje (Muzeum Narodowe w Krakowie, Muzeum im. Emeryka Hutten-Czapskiego, sign.: VIII-XVII.845) saugomas ne kontrafakcinis, kaip manyta iki šiol, o pirmojo leidimo Knygos nobažnystės postilės Suma Evangelijų (1653) egzempliorius. Tai antroji šiuo metu žinoma pirmojo leidimo Suma Evangelijų (kita įrišta Upsaloje saugomame konvoliute). Šis egzempliorius patvirtina ankstesnių tyrėjų spėjimą, jog leidinio dalys buvo platinamos atskirai, o buvusio savininko Marcijono Zabielos parašas liudija, jog lietuviškų knygų būta kilmingųjų evangelikų reformatų namų bibliotekose. Jos domino ir asmeninių bibliotekų savininkus Lenkijos bibliofilus, tarp jų, matyt, ir garsųjį bibliofilą Hutteną-Czapskį.

Šaltiniai

1. KNSE^¹ – [MINVYDAS, Samuelis; BOŽIMOVSKIS, Jonas.] SUMMA Abá Trumpas iſzguldimas EWANIELIV SZWENTU Per Wiſus meatus / dienomis Nedelos / Báʒ́nićioſe Krikśćionißkoſe ſkaytomu / O ánt gárbos Wienam DIEWVY, ſu wala Wiriaſniuju del páźitka Wierniems, didey Kunigiſtey Lietuwos, ir del naminiku pabaźnu ánt uźiwoimá namiſzkia iſzduotá. KIEDAYNISE, DRVKAWOIA, IOCHIMAS IVRGIS RHETAS, Meatu Poná, 1653.

2. KNSE^² – [MINVYDAS, Samuelis; BOŽIMOVSKIS, Jonas.] SUMMA Abá Trumpas iſzguldimas EWANGELIV SZWENTU Per Wiſus meatus / dienomis Nedelos / Báʒ́nićioſe Krikśćionißkoſe ſkaytomu / O ánt gárbos Wienam DIEWUY / ſu wala Wiriaſniuju del páʒ́itka Wierniems / didey Kunigiſtey Lietuwos / ir del naminiku pabaʒ́nu ánt uʒiwoimá namißkia ißduotá. KIEDAYNISE, DRUKAWOIA, IOCHIMAS IURGIS RHETAS, Meatu Poná, 1653. [Karaliaučius: Katharina Reusner, apie 1684.]

Literatūra

1. ALEKNAVIČIENĖ, Ona. Jono Bretkūno Postilės (1591) sklaidos istorija: egzemplioriai Krokuvoje. Archivum Lithuanicum, 2007, t. 9, p. 57–98.

2. AMBRAZAS, Saulius. (Rec.:) Antanas Jakulis, „Knygos Nobažnystės“ leksika 1 […]. Archivum Lithuanicum, 2001, t. 3, p. 293–297.

3. BEZZENBERGER, Adalbert. Beiträge zur Geschichte der litauischen Sprache auf Grund litaui­scher Texte des XVI. und des XVII. Jahrhunderts. Göttingen: Verlag von Robert Peppmüller, 1877.

4. BEZZENBERGER, Adalbert. Zur litauischen bibliographie. Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft, H. 1 (I. 1.). Heidelberg: Carl Winters Universitätsbuchhandlung, 1881, S. 27–40.

5. BIRŽIŠKA, Vaclovas (sud.). [Lietuvių bibliografija I-ji dalis, XVI–XVIII amž.] Lietuvių Bibliografijos I-sios dalies (XIV–XVIII a.) ketvirtieji papildymai. Knygos, Nr. 10. Vilnius: Lituanistikos instituto lietuvių kalbos skyrius, 1939.

6. [DAGILIS, Stanislovas.] Įžanga. Giesmynas su maldų priedu Lietuvos evangel.-reformatų parapijų vartojimui. Biržai, Spauzdinta M. Yčo spaustuvėje. 1915 m., p. VII–XV.

7. DŁUGOPOLSKA, Iwona. Różnimy się w wierze. Dowody koegzystencji wieloreligijnej na ziemiach Rzeczypospolitej w starodrukach ze zbiorów Muzeum Narodowego w Krakowie. Wystawa w Muzeum Narodowym w Krakowie w Muzeum im. Emeryka Hutten-Czapskiego, styczeń–kwiecień 2015. Kraków: Muzeum Narodowe w Krakowie, 2015.

8. [GRABE, Martinus Silveſter.] Catalogus librorum quarumlibet Facultatum, à Celſisſimo ac Illuſtrisſimo Principe ac Domino, DN. BOGUSLAO RADZIWIL, Birſarum, Dubinkorum, Słuciæ & Kopylii Duce; S. R. Imperii Principe; Newelii & Siebieſii Comite; Supremo Stabuli M. Ducatûs Lithuaniæ Præfecto; Nec non Serenisſimi Electoris Brandenburgici in Ducatu Prusſiæ Locumtenente; Bari, Branſci ac Poſſerwientarum Gubernatore, &c. &c. Electorali, quæ Regiomonti Borusſorum eſt, Bibliothecæ Legatô donatorum 1668. REGIOMONTI, Typis Friderici Reusneri, Ser. Elector. Brandenb. & Acad. Typogr. Anno M DC LXXIII [1673].

9. [GRABE, Martinus Silveſter, jun.] SERIES LIBRORUM, qui BIBLIOTHECÆ in Pruſſia REGIÆ AUGMENTO RADZIVILIANO, poſt editum hujus Annô 1673. CATALOGUM, novi acceſsêre. REGIOMONTI, Typis ZÆNCKERIANIS. A. 1712.

10. HERMANN, Eduard. Litauische Studien. Berlin: Weidmannsche Buchandlung, 1926.

11. JAKULIS, Antanas. 1680 m. katekizmas ir Knyga nobažnystės. Baltistica, 1971, t. 7 (1), p. 87–99.

12. JAKULIS, Antanas. „Knygos Nobažnystės“ leksika 1, sud. ir red. Dalia Jakulytė. Klaipėda: Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, 1995.

13. JAKULYTĖ, Dalia. Knygos nobažnystės autorystės ir vardažodžio kaitybos tyrimas reliacinės duomenų bazės pagrindu, daktaro disertacija. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2016.

14. JUSUPOVIĆ, Monika. Prowincjonalna elita litewska w XVIII wieku. Działalność polityczna rodziny Zabiełłów w latach 1733–1795. Warszawa: Polskie Towarzystwo Historyczne, Instytut Historii PAN, Wydawnictwo Neriton, 2014.

15. KAUNAS, Domas. Krokuvos lietuviškoji knyga. Tarp knygų, 1992, Nr. 9, p. 14–19.

16. KAUNAS, Domas. Mažosios Lietuvos bibliotekos (iki 1940 metų). Vilnius: Lietuvos TSR valstybinė respublikinė biblioteka, 1987.

17. Lietuvos bibliografija, serija A, Knygos lietuvių kalba 1, 1547–1861, Papildymai. Vilnius: Mintis, 1990.

18. NAVICKIENĖ, Aušra. 1795–1864 m. lietuviškos knygos Krokuvos bibliotekose ir muziejuose. Bibliografija ’95, 1997, p. 67–71.

19. POCIŪTĖ, Dainora (par.). Knyga nobažnystės krikščioniškos 1653. Faksimilinis leidimas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.

20. SMILINGYTĖ-ŽEIMIENĖ, Skirmantė. Kunigo Juozapo Stankevičiaus (1866–1958) kultūrinės veiklos pėdsakais. Iš Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, p. 200–216.

21. SUBAČIUS, Giedrius; LEŃCZUK, Mariusz; WYDRA, Wiesław. The Earliest Known Lithuanian Glosses (~1520–1530). Archivum Lithuanicum, 2010, t. 12, p. 31–70.

22. ŠINKŪNAS, Mindaugas. Korektūriniai spaudos skirtumai kai kuriose lietuviškose XVI–XVII a. knygose. Archivum Lithuanicum, 2021, t. 23, p. 41–58.

23. ŠINKŪNAS, Mindaugas; ZINKEVIČIUS, Vytautas (par.). Steponas Jaugelis Telega, Samuelis Minvydas, Jonas Božymovskis, Knyga nobažnystės, 1653. Dokumentinis perrašas ir žodžių formų konkordancijos. Lietuvių kalbos instituto Senųjų raštų duomenų bazė, 2008. Internetinis leidinys: <http://seniejirastai.lki.lt>.

24. TRYPUĆKO, Józef. Polonica vetera Upsaliensia. Catalogue des imprimés polonais ou concernant la Pologne des XV e, XVIe, XVIIe et XVIIIe siècles conservés à la Bibliothèque de l’Université Royale d’Upsala, Uppsala, MCMLVIII [1958].

25. TUMELIS, Juozas. „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ (1653) pirmojo leidimo klausimu. Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai, 1967, t. 6, p. 121–135.

26. TUMELIS, Juozas. Antrasis „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ leidimas (1653) – kontrafakcija? Literatūra ir menas, 1968, Nr. 10 (1112), p. [7].

27. TUMELIS, Juozas. Dar kartą apie „Knygą nobažnystės krikščioniškos“ (1653): surastas pilnas pirmojo leidimo egzempliorius. Literatūra ir menas, 1968 m. lapkričio 2 d., Nr. 44, p. 12.

28. ŽUKAS, Vladas. Senos lietuviškos knygos Lenkijos bibliotekose. Bibliotekų darbas, 1970, Nr. 7, p. 18–23.