Vilnius dėl savo svarbos žydų dvasiniam ir religiniam gyvenimui nuo seno buvo vadinamas Lietuvos Jerūzale. Nepaisant to, jame ilgai nebuvo žydų spaustuvių, vienų iš svarbiausių mokslo ir kultūros plėtros priemonių. Padėtis pasikeitė tik pačioje aštuonioliktojo šimtmečio pabaigoje. Pirmoji žydų spaustuvė buvo įkurta 1799 m., vėliau jų daugėjo, didėjo leidybinė galia ir techninis aprūpinimas. Dėl geros kokybės ir didelio leidinių skaičiaus Vilniaus spaustuvės aplenkė daugelį kitų Europos miestų žydų spaustuvių ir nusileido tik Venecijai ir Amsterdamui. Jų išspausdintos knygos pelnė visų pasaulio šalių žydų bendruomenių pripažinimą. Ypatingos šlovės susilaukė Rommų dinastijai priklausiusi spaustuvė. Jos knygos pasižymėjo geru apipavidalinimu, puikiais šriftais, kruopščiu tekstų redagavimu ir korektūra. Vilniaus žydų spaudiniai buvo labai įvairūs ir tuo skyrėsi nuo kitų miestų, kuriems buvo būdinga siaura specializacija. Lietuvos Jerūzalės spaustuvininkai galėjo nesunkiai patenkinti ir mąstytojo, ir rabino, ir paprasto žmogaus poreikius rašytam žodžiui žydų kalba. Jie žengė koja kojon su gyvenimu, jautriai reaguodami į liaudies švietimo, tikybos ir mokslo naujoves.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.