Ką liudija Latvijos archyvas apie lietuvišką knygą Rygoje XIX ir XX amžių sandūroje

Santrauka

Latvijos centriniame valstybiniame istorijos archyve saugomas Rygos spaustuvių, knygynų ir bibliotekų inspektoriaus archyvas. Jis apima 1886–1914 m. Fonde išliko duomenų apie lietuviškąją knygininkystę, gyvavusią Rygoje. Dokumentai apima du lietuviškos knygos istorijos periodus – spaudos draudimo ir draudimo panaikinimo laikotarpį po 1904 m.

Išlikę dokumentai liudija, kad Rygos leidėjai, spaustuvininkai ir vietos valdžia dėl įvairių priežasčių spaudos draudimo griežtai nesilaikė. Knygų lietuvių kalba spausdinimo prielaidos spaudos draudimo metais Rygoje buvo. Be to, fonde galima rasti dokumentų apie lietuviškų knygų prekybą Antano Lukovskio bei Valerijos Podrez knygynuose. Nors bibliotekos legaliai lietuviškų knygų neišduodavo, tačiau tikriausiai jų buvo Rygos lietuvių draugijos „Auszra“ bibliotekoje.

Panaikinus spaudos draudimą, lietuviškų knygų leidyba Rygoje suintensyvėjo. Rygoje sparčiai gausėjo gyventojų lietuvių, kūrėsi įvairios jų draugijos. Latvijos didžiosiose bibliotekose saugoma per 60 šio laikotarpio spaudinių, kurių trečdalį sudaro kalendoriai.

Vienas žymiausių lietuvių knygininkų buvo Liudvikas Jakavičius. Jis buvo draugijų „Giedra“ ir „Žaislas“ vadovas, turėjo knygyną, spaustuvę, atidarė biblioteką. Laikotarpiu tarp dviejų revoliucijų jis Rygoje išleido apie pusę lietuviškų knygų, „Rygos naujienų“ laikraštį, satyrinius leidinius „Botagas“ ir „Juokdarys“, redagavo latvišką „Ausmos“ žurnalą. Ketvirtadalį Rygoje pasirodžiusių lietuviškų knygų išleido Antanas Macijauskas. 1910 m. Klementas Narkevičius ir Petras Janulevičius įsigijo spaustuvę, leidusią „Rygos garso“ laikraštį ir knygas.

Archyve išliko dokumentų, kuriuose minimos prie lietuvių draugijų veikusios bibliotekos: „Kanklių“ draugijos bibliotekos prižiūrėtojo Kazimiero Vizbaro pareiškimai ir leidimas atidaryti knygų saugyklą, bibliotekos adreso pakeitimai; pranešimas apie blaivybės draugijos bibliotekos darbo laiką ir jos fondo apibūdinimas, pateikti Juozapo Bojaro; informacija apie 1912 m. atidarytą mokamą „Giedros“ draugijos biblioteką.

Kadangi Rygos spaustuvių, knygynų ir bibliotekų inspektoriaus fondas sutampa su reikšmingiausiu lietuviškos knygos istorijos laikotarpiu Rygoje, jis atskleidžia dar vieną šio miesto knygos istorijos aspektą.