Rankraštiniai užrašai kaip egodokumentai: duomenys iš XVI–XVII a. senųjų spausdintų knygų, saugomų Lenkijos bibliotekose
Šiame straipsnyje nagrinėjamas egodokumento sąvokos teorinis ir praktinis pritaikymas rankraštinėms pastaboms, išlikusioms senosiose spausdintose knygose. Remdamasis Jacqueso Presserio sukurtais ir Winfriedo Schulze’o toliau plėtotais metodais, autorius teigia, kad autoriaus „ego“ išraiškas galima atpažinti įvairiuose rašytiniuose pėdsakuose, įskaitant marginalijas, glosas ir nuosavybės įrašus. Šios pastabos, nors dažnai nepastebimos arba traktuojamos tik kaip pagalbiniai bibliografiniai duomenys, sudaro turtingą ir vis dar nepakankamai ištirtą šaltinių rinkinį, skirtą asmeninės patirties, mentaliteto ir subjektyvaus suvokimo ankstyvojo naujųjų amžių laikotarpio tyrimams.
Šiame tyrime knygos aiškiai priskiriamos privataus gyvenimo sričiai. Ankstyvųjų naujųjų amžių Europoje knygos veikė ne tik kaip tekstinio turinio nešėjos, bet ir kaip kasdieniniai objektai, įsitvirtinę socialinėse praktikose, asmeniniuose santykiuose ir namų aplinkoje. Jos buvo laikomos kartu su asmeniniais daiktais, keičiamasi jomis kaip dovanomis ir naudojamos kolektyviai šeimose ar mokslininkų bendruomenėse. Tokiu būdu jos tapo natūraliomis erdvėmis, kuriose buvo užrašomos asmeninės patirtys, apmąstymai ir emocijos. Rankraštinės pastabos – prieinamos tiek turtingiems, tiek kukliems savininkams – suteikė ypač demokratišką saviraiškos priemonę.
Straipsnyje išskiriamos ir analizuojamos kelios anotacijų kategorijos, kurias galima traktuoti kaip egodokumentus. Tarp jų – nuosavybės įrašai, kurie dažnai apima ne tik paprastą nuosavybės patvirtinimą, bet ir informaciją apie pirkimą, kainą, įsigijimo aplinkybes ar tarpasmeninius santykius. Kai kuriais atvejais tokie įrašai pasižymi emocingu stiliumi, atskleidžiančiu prisirišimą, prisiminimus ar pagarbą kitiems. Autorių dedikacijos, nors kartais ir yra šabloniškos, taip pat gali atspindėti socialinius ryšius ir hierarchijas. Kiti užrašų tipai – tokie kaip maldos, prakeikimai knygų vagims, asmeninių skundų įrašai ar komentarai apie šiuolaikinius įvykius – suteikia tiesioginę įžvalgą apie jų autorių įsitikinimus, baimes ir emocines būsenas.
Ypatingas dėmesys skiriamas knygų, kaip ideologinio įsitraukimo vietų, vaidmeniui. Paraštėse palikti komentarai galėjo būti naudojami kaip polemikos priemonės, ypač kontrreformacijos laikotarpiu, kai skaitytojai aktyviai keisdavo tekstus, siekdami juos suderinti su savo konfesinėmis pažiūromis. Panašiai ir cenzūros įsikišimai rodo, kad netgi institucinėse praktikose galėjo atsispindėti individualios veiklos ir pasaulėžiūros pėdsakai.
Metodologiniu požiūriu straipsnyje pabrėžiamas egodokumentų analizės potencialas papildyti tradicinius knygos istorijos ir intelektualinės istorijos metodus. Jame akcentuojama, kad net trumpi, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi užrašai gali būti vertinga medžiaga, ypač tų asmenų atveju, kurie nepaliko jokių kitų rašytinių šaltinių. Išplečiant šaltinių, laikomų egodokumentais, spektrą, tyrimas atveria naujas perspektyvas tiek atskirų asmenybių, tiek platesnių socialinių nuostatų tyrimams.
Primary sources
1. BENEDICT OF NURSIA. Regvla blogoslawionego y Bogv vpodobanego oyca Benedicta s. na polski ięzyk pilnie przełożona. W Krakowie: w drukarni Andrzeia Piotrkowczyka, [post 3 III] 1597. Copy: National Library of Poland, call number SD XVI.Qu.1528.
2. BÈZE, Theodor. Tractatvs tres de rebus grauissimis scripti. Genevae: [Jean Crespin], 1565. Copy: National Library of Poland, call number SD XVI.O.551.
3. BZOWSKI, Stanisław Abraham. Rozaniec Panny Maryey, teraz nowo w Krakowie v s. Troyce reformowany. W Krakowie: v Woyciecha Kobylińskiego, [post 1 VII] 1600. Copy: National Library of Poland, call number SD XVI.Qu.743.
4. CERVUS, Jan. Epitome pontificij ac caesarei iuris. [Kraków: Florian Ungler, 1534], Copy: National Library of Poland, call number SD XVI.O.6418.
5. CIREMBERGIUS, Ioachimus. Praetoris vrbani sev ivdicis eivsqve effectvvm, virtvtvm ac officiorum absoluta descriptio. Regiomonti Borvssiae: in officina Johannis Daubmann, VII 1570. Copy: National Library of Poland, call number SD XVI.O.549.
6. Diurnale horarum ecclesiae cathedralis Posnaniensis. Excudebat Lipsiae: Melchior Lotterus: expensis et cura [...] Georgij Denarij, Germanice Pfennig, 1538. Copy: National Library of Poland, call number SD XVI.O.6189.
7. ŁABĘCKI, Baltazar. Pewność zbawienia wszytkim pobożnym y prawdziwie wierzącym [...] pokazana w kazaniu odprawovvanym przy pogrzebie pożney [...] Elzbiety Wargockiey Janowey Grekowiczowey, ktora trzydzieźci y pięć lat żywszy bieg żywota swego szczęśliwie skończyła w roku ١٦٣٦, dnia ٢١ lipca w ogrodzie zboru ewangelickiego dnia ٢٣. tegoż miesiąca. Drukowano w Lubczu: w drukarni Iana Kmity, 1636. Copy: National Library of Poland, call number SD XVII.3.5752.
8. Nowy Testament Pana naszego Iesvsa Christvsa, znowu z lacińskiego y z graeckiego na polskie [...] / przełożony przez d. Iakvba Wvyka. W Krakowie: w drukarni Andrzeia Piotrkowczyka, [post 3 V] 1594. Copy: National Library of Poland, call number SD XVI.O.355.
9. SCHWENCKFELD, Caspar. Das zweite Buch des andern theils des Epistolars. [s.l.: s.n.], 1570. Copy: National Library of Poland, call number SD XVI.F.1955 I.
Literature
1. BAUDRY, Hervé. A Theatre of Cleanliness: A Study of Early Modern Book Microcensorship and the Digital Humanities. In: Theatrum Libri: Book Printing, Reading and Dissemination in Early Modern Europe. Eds. Milda Kvizikevičiūtė, Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė. Vilnius: Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, 2022, p. 24–34. DOI: https://doi.org/10.51740/DPT.1
2. BORODA, Krzysztof. Studenci Uniwersytetu Krakowskiego w późnym średniowieczu. Kraków: Wydawnictwo “Avalon”, 2010. 402, [3] p. ISBN 978-83-60448-83-0.
3. CHORĄŻYCZEWSKI, Waldemar; and ROSA, Agnieszka. Egodokumenty – egodokumentalność – analiza egodokumentalna – spuścizna egodokumentalna. In: Egodokumenty: tradycje historiograficzne i perspektywy badawcze. Eds. Waldemar Chorążyczewski, Arvydas Pacevičius, Stanisław Roszak. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2015, p. 11–21. ISBN 9788323134008.
4. CHORĄŻYCZEWSKI, Waldemar. Privacy od documents – documents of privacy. Remarks on personal sources in historical and archival studies. Archeion, 2023, vol. 124, p. 128–150. DOI: https://doi.org/10.4467/26581264ARC.23.012.18492
5. CZAPLIŃSKI, Władysław. DŁUGOSZ, Józef. Życie codzienne magnaterii polskiej w XVII wieku. Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 2024. 294, [2] p., [48] p. of plates. ISBN 978-83-8196-675-7.
6. DELUMEAU, Jean. Cywilizacja Odrodzenia. Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1987. 651, [1] p., [56] p. fot. ISBN 83-06-01194-5.
7. DOBRZYŃSKA-RYBICKA, Ludwika; and KOEHLERÓWNA, Aniela, eds. Katalog druków polskich XVI w. znajdujących się w Bibliotece Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Poznaniu. Poznań: Tow. Przyj. Nauk, 1929. [6], 91, [1] p.
8. FORMANOWICZ, Leon, ed. Katalog druków polskich XVI-go wieku Bibljoteki Kapitulnej w Gnieźnie. Poznań: Druk. Rolnicza, 1930. [12], 115 p., [12] plates.
9. JACKSON, Heather Joan. Marginalia: readers writing in books. New Haven; London: Yale University Press, 2001. [8], 324 p. ISBN 978-0-300-08816-8.
10. JARCZYKOWA, Mariola. Biblioteczka podróżna Janusza II Radziwiłła (1612–1655). Biblioteki – prasa – Silesiana, 2001, vol. 13, p. 34–45.
11. JELICZ, Antonina. Życie codzienne w średniowiecznym Krakowie: (wiek XIII–XV). Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1966. 204, [4] p., [66] p. of plates.
12. JUSZCZAKOWSKA, Halina. Z badań nad załuscianami w Bibliotece Uniwersytetu Warszawskiego. Z Badań nad Polskimi Księgozbiorami Historycznymi, 1976, vol. 2, p. 35–76.
13. KANTAK, Kamil. Spis książek XV wieku Książnicy Seminarium Duchownego w Poznaniu. Roczniki Towarzystwa Przyjaciół Nauk Poznańskiego, 1918, vol. 45, p. 2–29.
14. Katalog druków XV i XVI wieku w zbiorach Biblioteki Uniwersyteckiej w Warszawie. Warszawa: Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 1994–2018. 8 vol.
15. KUCHARSKI, Adam. O sobie, ludziach i świecie. Listy Jakuba Kazimierza Rubinkowskiego do Elżbiety Sieniawskiej jako egodokumenty i źródła wiadomości gazetowych (١٧١٦–١٧٢٦). In: Kobiece kręgi korespondencyjne w XVII–XIX wieku. Eds. Bożena Popiołek, Uszula Kicińska, Agnieszka Słaby. Warszawa: Wydawnictwo DiG; Bellerive-sur-Allier; Edition La Rama, 2016, p. 31–44. ISBN ISBN 978-83-7181-977-3.
16. LEWICKA-KAMIŃSKA, Anna. Renesansowy księgozbiór Mikołaja Czepla w Bibliotece Jagiellońskiej. Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich – Wydawnictwo PAN, 1956. VIII, 151, [4] p., 20 p. of plates.
17. LILEYKO, Jerzy. Życie codzienne w Warszawie za Wazów. Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1984. 391, [1] p. ISBN 83-06-01021-3.
18. MOUYSSET, Sylvie. Papiers de famille: Introduction à l’étude des livres de raison (France, XVe–XIXe siècle). Rennes: Presses Universitaires de Rennes, 2007. 347 p. ISBN 978-2-7535-0544-5.
19. KVIZIKEVIČIŪTĖ, Milda; PRAŠKEVIČ, Eva; and VAITKEVIČIŪTĖ, Viktorija, eds. “Officina Plantiniana” knygos Nacionalinėje bibliotekoje: katalogas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2022. 375, [1] p. ISBN 978-609-405-232-3.
20. ORGEL, Stephen. The reader in the book: a study of spaces and traces. Oxford: Oxford University Press, 2015. XIV, 171 p. ISBN 78-0-19-873756-8.
21. PACEVIČIUS, Arvydas. The Culture of the Book in Lithuania and the Provenance of Post-Incunabula. In: Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai: katalogas. Eds. Nojus Feigelmanas, Irena Daugirdaitė, Petras Račius. Vilnius: Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas, 2003, p. xlix-lxviii. ISBN 9955-475-46-3.
22. PACEVIČIUS, Arvydas. Senųjų knygos nuosavybės ženklų tipologija. Knygotyra, 2004, vol. 43, p. 50, p. 50–57.
23. PACEVIČIUS, Arvydas. Zapiski własnościowe w książkach oraz małe formy literackie jako źródło do badań mentalności. In: Klasztory mnisze na wschodnich terenach dawnej Rzeczypospolitej od XVI do początków XX wieku. Eds. Jolanta Gwioździk, Rafał Witkowski, Andrzej Marek Wyrwa. Poznań: Wydawnictwo Nauka i Innowacje, 2014, p. 381–387. ISBN 978-83-63795-41-2.
24. PEARSON, David. Provenance Research in Book History: a handbook. Major New Edition. Oxford; Bodleian Library, University of Oxford, 2019. XI, [1], 436 p. ISBN 978-1-85124-510-9.
25. PETREIKIS, Tomas. Egodokumentai knygų paraštėse. In: Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje. Ed. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p. 307–324. ISBN 978-609-459-198-3
26. PETREIKIS, Tomas. Marginalijos kaip knygos istorijos šaltinis: istoriografinis aspektas. Knygotyra, 2011, vol. 57, p. 67–85. DOI: https://doi.org/10.15388/kn.v57i0.1489
27. ROSZAK, Stanisław. Ego-documents – some remarks about Polish and European historiographical and methodological experience. Biuletyn polskiej misji historycznej, 2013, vol. 8, p. 27–42.
28. SHERMAN, William Howard. Used books: marking readers in Renaissance England. Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 2008. XX, 259 p. ISBN 978-0-8122-4043-6.
29. SPANDOWSKI, Michał. Zapiski Jana Solfy w inkunabule medycznym z 1496 roku. Roczniki Biblioteczne, 2017, vol. 61, p. 268–269. DOI: https://doi.org/10.19195/0080-3626.61.13
30. SZELIŃSKA, Wacława. Biblioteki profesorów Uniwersytetu Krakowskiego w XV i początkach XVI wieku. Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1966. 332, [1] p.
31. WIENCEK-SIELSKA, Izabela. Przekreśl, wytnij, zaszyj: siedemnastowieczny cenzor – studium przypadku. Warszawa: Instytut Badań Literackich PAN: Wydawnictwo Stowarzyszenie Pro Cultura Litteraria, 2024. 653 p. ISBN 978-83-67957-37-3.
32. ZUMTHOR, Paul. Życie codzienne w Holandii w czasach Rembrandta. Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1965. 305, [3] p., [52] p. of plates.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.