Straipsnyje analizuojami moterų įvykdyti intymaus partnerio nužudymai, dekonstruojant tradicinę „nusikaltėlės“, išsižadančios savo moteriškosios prigimties, sampratą ir sutelkiant dėmesį į nusikaltusios ir viktimizaciją patiriančios moters dvilypumą. Atliktas mišraus dizaino empirinis tyrimas, kurio tikslas – atskleisti intymaus partnerio nužudymą įvykdžiusių moterų charakteristiką, smurto patirtis ir baudimo praktiką Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismų baudžiamosiose bylose priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių kiekybinė turinio analizė ir pusiau struktūruoti interviu su terminuoto laisvės atėmimo bausmę Panevėžio kalėjime atliekančiomis nuteistosiomis bei kalėjimo darbuotojomis atskleidė, kad nužudymą įvykdžiusioms moterims būdingas socialinis pažeidžiamumas, susijęs su nedarbu, nepakankamu išsilavinimu, alkoholio vartojimu bei intymaus partnerio smurtu, kuris tampa svarbiu įtampos šaltiniu. Nors apie du trečdaliai kaltinamųjų teisminio proceso metu nurodė anksčiau patyrusios intymaus partnerio smurtą, tačiau didžioji dauguma moterų retai kreipėsi institucionalizuotos pagalbos dėl nepasitikėjimo jos efektyvumu ar socialinės stigmos. Tyrimo rezultatai taip pat leido nustatyti, kad šie nužudymai dažniausiai buvo be juos kvalifikuojančių požymių, neplanuoti bei situacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, teismų skirtos bausmės paprastai buvo mažesnės už sankcijos vidurkį, o tam reikšmingos įtakos turėjo provokuojančio ar rizikingo nukentėjusio asmens elgesio bei kitų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas. Straipsnyje trumpai aptariamas ir intymaus partnerio nužudymą įvykdžiusių moterų subjektyvus bausmės teisingumo suvokimas, atskleidžiantis nusivylimą nepakankamu jų smurtinės viktimizacijos įvertinimu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.