Institucijų atsakas į vyrų smurtą prieš moteris Lietuvoje: ką atskleidžia moterų patirtys?
Įvadas. Ne tik smurto patirtis, bet ir institucinis atsakas veikia moterų pagalbos bei apsaugos siekimą (Smith & Freyd, 2017), todėl svarbu išanalizuoti, su kokiu instituciniu atsaku moterys susiduria besikreipdamos į policiją, specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir kaip jis susijęs su smurtą patyrusių moterų pasitikėjimu institucijomis. Metodai. Tyrime dalyvavo 498 vyrų smurtą intymioje partnerystėje patyrusios moterys (vidutinis amžius M = 42,62 m., standartinis nuokrypis SD 13,12). Buvo vertinama smurto patirtis, institucijų atsakas bei pasitikėjimas šiomis institucijomis po susidūrimo su jomis. Analizė. Statistinę duomenų analizę apėmė vidurkių palyginimas, koreliacinė analizė bei regresinė analizė. Rezultatai. Rezultatai atskleidė, kad dažniausiai moterys patyrė psichologinį vyrų smurtą (70,10 %) ir ekonominę kontrolę (61,45 %), rečiausiai – fizinį smurtą (33,73 %). Pagalbos į institucijas kreipėsi apie 15 proc. (n = 74) smurtą patyrusių moterų, kurios po kreipimosi institucijomis labiau pasitikėjo nei nepasitikėjo (M = 2,39, SD = 1,23), bet jų atsaką vertino kaip labiau netinkamą (M = 0,47, SD = 0,33). Buvo nustatyta, kad institucijų atsakas yra susijęs su pasitikėjimu institucijomis (r = 0,70, p<0,01). Išvados. Šie rezultatai yra svarbūs, nes atskleidžia problemines sritis smurtą patyrusioms moterims siekiant pagalbos. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos institucijoms bei jose dirbantiems specialistams, kaip kokybiškiau organizuoti pagalbą smurtą patyrusioms moterims, kartu skatinant didesnį jų pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Adams, A. E., Greeson, M. R., Littwin, A. K., & Javorka, M. (2020). The Revised Scale of Economic Abuse (SEA2): Development and initial psychometric testing of an updated measure of economic abuse in intimate relationships. Psychology of Violence, 10(3), 268–278. https://doi.org/10.1037/vio0000244
Anbesu, E. W., Moloro, A. H., Kase, B. F., Shibeshi, A. H., Asebe, H. A., Hussen, N. M., Mehari, M. G., Seid, A. A., Arge, K. G., Hasen, A. A., & Asgedom, D. K. (2025). Intimate partner violence and mental disorders among women: An umbrella review. BMC Psychiatry, 26, 13. https://doi.org/10.1186/s12888-025-07654-x
Birdsall, N., Kirby, S., & McManus, M. (2017). Police–victim engagement in building a victim empowerment approach to intimate partner violence cases. Police Practice and Research, 18(1), 75–86. https://doi.org/https://doi.org/10.1080/15614263.2016.1230061
Brown, C., & Hegarty, K. (2021). Development and validation of the TAR Scale: A measure of technology-facilitated abuse in relationships. Computers in Human Behavior Reports, 3, 100059. https://doi.org/10.1016/j.chbr.2021.100059
CEDAW General Recommendation No. 19: Violence against women. (1992). UN Committee on the Elimination of Discrimination Against Women (CEDAW). https://www.refworld.org/legal/resolution/cedaw/1992/96542
CEDAW General Recommendation No. 35 on Gender-Based Violence against Women, CEDAW/C/GC/35 (2017). https://www.ohchr.org/en/documents/general-comments-and-recommendations/general-recommendation-no-35-2017-gender-based
Cho, E., & Kim, S. (2015). Cronbach’s coefficient alpha: Well known but poorly understood. Organizational Research Methods, 18(2), 207–230. https://doi.org/https://doi.org/10.1177/1094428114555994
Convention on the Elimination of All Forms of Discrimination against Women [CEDAW], United Nations (1979). https://www.ohchr.org/en/instruments-mechanisms/instruments/convention-elimination-all-forms-discrimination-against-women
EIGE -, E. I. for G. E. (2021). The Costs of Gender-Based Violence in the European Union. https://eige.europa.eu/publications/costs-gender-based-violence-european-union
European Institute for Gender Equality. (2021). The costs of gender-based violence in the European Union. Publications Office of the European Union. https://doi.org/10.2839/063244
European Union Agency for Fundamental Rights [FRA], European Institute for Gender Equality [EIGE], & Eurostat. (2024). EU gender-based violence survey—Key results, experiences of women in the EU-27. Publication Office of the European Union. https://doi.org/10.2839/3648756
Europos Komisija. (2025). Standard Eurobarometer 104: Public opinion in the European Union (No. 104). Europos Komisija. https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3378
Europos Parlamentas, Taryba. (2012). 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (Nusikaltimo aukų teisių direktyva). Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 315, 57–73. http://data.europa.eu/eli/dir/2012/29/oj
Europos Parlamentas, Taryba. (2024). 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Oficialusis leidinys, L 1385. https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2012/29/oj?locale=lt
Europos Taryba. (2011, gegužės 11). Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo [CETS Nr. 210]. https://doi.org/10.1163/2210-7975_HRD-9953-2014005
Farrell, A., Dank, M., de Vries, I., Kafafian, M., Hughes, A., & Lockwood, S. (2019). Failing victims? Challenges of the police response to human trafficking. Criminology & Public Policy, 18(3), 649–673. https://doi.org/10.1111/1745-9133.12456
Fedina, L., Backes, B. L., Jun, H.-J., DeVylder, J., & Barth, R. P. (2019). Police legitimacy, trustworthiness, and associations with intimate partner violence. Policing: An International Journal, 42(5), 901–916. https://doi.org/10.1108/PIJPSM-04-2019-0046
Ford-Gilboe, M., Wathen, C. N., Varcoe, C., MacMillan, H. L., Scott-Storey, K., Mantler, T., Hegarty, K., & Perrin, N. (2016). Development of a brief measure of intimate partner violence experiences: The Composite Abuse Scale (Revised)—Short Form (CASR-SF). BMJ Open, 6(12), e012824. https://doi.org/10.1136/bmjopen-2016-012824
Gredeckaitė, A. (2024, December 2). Ar gerbiamos moterų žmogaus teisės valstybės ir savivaldybių įstaigose? Klientui draugiškas paslaugų teikimas vs. Institucinis smurtas. Tarptautinė konferencija Moterų žmogaus teisės Lietuvoje 2024: Karo trauma ir moterų žmogaus teisės, Vilnius, Lietuva. https://www.youtube.com/watch?v=7XyAuWokr1Q
Gudavičiūtė, G. (2025). Nukentėjusiųjų nuo smurto patirtys policijos pareigūnų vykdytose apklausose: Procedūrinio teisingumo reikalavimų laikymosi vertinimas ir psichologiniai padariniai [Magistro darbas, Vilniaus universitetas]. https://epublications.vu.lt/object/elaba:238873651/
Jungtinės Tautos. (1993, gruodžio 20). Smurto prieš moteris panaikinimo deklaracija (Rezoliucija Nr. A/RES/48/104). https://www.refworld.org/legal/resolution/unga/1993/10685
Klimaševska, Ū. (2026, March 15). Apklausa: Didžiausias pasitikėjimas – policija ir kariuomene, mažiausias – Seimu ir Vyriausybe. Delfi. https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/apklausa-didziausias-pasitikejimas-policija-ir-kariuomene-maziausias-seimu-ir-vyriausybe-120223883
Laurinaitytė, I., Michailovič, I., & Čepas, A. (2025). Pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimo situacijos apžvalga ir rekomendacijos. Vilniaus universiteto mokslininkų grupės ataskaita Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Laxminarayan, M. (2015). Enhancing trust in the legal system through victims’ rights mechanisms. International Review of Victimology, 21(3), 273–286. https://doi.org/10.1177/0269758015591721
Lietuvos policija. (2025). Smurto artimoje aplinkoje statistika. https://policija.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/viesosios-tvarkos-ir-gyventoju-saugumo-uztikrinimas/smurtas-artimoje-aplinkoje/smurto-artimoje-aplinkoje-statistika/
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Nr. XI-1425. (2022). https://www.infolex.lt/ta/742733:str1
Lietuvos statistikos departamentas. (2022). Smurtas artimoje aplinkoje. Oficialiosios statistikos portalas. https://osp.stat.gov.lt/infografikas-smurtas-artimoje-aplinkoje
Lietuvos statistikos departamentas. (2023). Lietuvos gyventojai (2023 m. leidimas). Oficialiosios statistikos portalas. https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2023/salies-gyventojai/gyventoju-skaicius-ir-sudetis
Little, T. D. (2024). Longitudinal structural equation modeling (2nd edn). The Guilford Press.
Marmola, M. (2024). Trust in the police and its determinants: A comparative analysis of Western, Central and Eastern European countries. Przegląd Policyjny, 2(154), 306–319. https://doi.org/10.5604/01.3001.0054.8523
McDonald, R. P. (1978). A simple comprehensive model for the analysis of covariance structures. British Journal of Mathematical and Statistical Psychology, 31(1), 59–72. https://doi.org/10.1111/j.2044-8317.1978.tb00573.x
Michailovič, I., Justickaja, S., Vaičiūnienė, R., Kalpokas, V., Visockas, E. (2019). Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis. Vilnius: Lietuvos teisės institutas.
Nesca, M., Au, W., Turnbull, L., Brownell, M., Brownridge, D. A., & Urquia, M. L. (2021). Intentional injury and violent death after intimate partner violence: A retrospective matched-cohort study. Preventive Medicine, 149, 106616. https://doi.org/10.1016/j.ypmed.2021.106616
Rosenthal, M. N., Smidt, A. M., & Freyd, J. J. (2016). Still second class: Sexual harassment of graduate students. Psychology of Women Quarterly, 40(3), 364–377. https://doi.org/10.1177/0361684316644838
Ruibytė, L., & Velička, V. (2020). Police officers’ attitudes toward domestic violence: Is it changing? Public Security and Public Order, 25. https://doi.org/10.13165/PSPO-20-25-21
Saxton, M. D., Olszowy, L., MacGregor, J. C. D., MacQuarrie, B. J., & Wathen, C. N. (2021). Experiences of Intimate Partner Violence Victims With Police and the Justice System in Canada. Journal of Interpersonal Violence, 36(3–4), NP2029-2055NP. https://doi.org/10.1177/0886260518758330
Smith, C. P., & Freyd, J. J. (2013). Dangerous Safe Havens: Institutional Betrayal Exacerbates Sexual Trauma: Institutional Betrayal Exacerbates Sexual Trauma. Journal of Traumatic Stress, 26(1), 119–124. https://doi.org/10.1002/jts.21778
Smith, C. P., & Freyd, J. J. (2017). Insult, then Injury: Interpersonal and Institutional Betrayal Linked to Health and Dissociation. Journal of Aggression, Maltreatment & Trauma, 26(10), 1117–1131. https://doi.org/10.1080/10926771.2017.1322654
Stanek, K. A., Fox, K. A., Telep, C. W., & Trinkner, R. (2023). Who Can You Trust? The Impact of Procedural Justice, Trust, and Police Officer Sex on Women’s Sexual Assault Victimization Reporting Likelihood. Violence Against Women, 29(5), 860–881. https://doi.org/10.1177/10778012221097139
Suzuki, M., & Islam, M. J. (2025). Police Response to Domestic and Family Violence Incidents Where the Victim Is Willing to Maintain the Relationship with the Perpetrator. Violence Against Women, 10778012251409164. https://doi.org/10.1177/10778012251409164
Tedeschi, R. G., Shakespeare-Finch, J., Taku, K., & Calhoun, L. G. (2018). Posttraumatic growth: Theory, research, and applications. Routledge.
Tennant, E., Miller, E., Costantino, K., De Souza, D., Coupland, H., Fotheringham, P., & Eastwood, J. (2020). A critical realist evaluation of an integrated care project for vulnerable families in Sydney, Australia. BMC Health Services Research, 20(1). https://doi.org/10.1186/s12913-020-05818-x
United Nations. (1979). Convention on the Elimination of All Forms of Discrimination Against Women. https://www.ohchr.org/en/instruments-mechanisms/instruments/declaration-elimination-violence-against-women
US Preventive Services Task Force, Curry, S. J., Krist, A. H., Owens, D. K., Barry, M. J., Caughey, A. B., Davidson, K. W., Doubeni, C. A., Epling, J. W., Grossman, D. C., Kemper, A. R., Kubik, M., Kurth, A., Landefeld, C. S., Mangione, C. M., Silverstein, M., Simon, M. A., Tseng, C.-W., & Wong, J. B. (2018). Screening for intimate partner violence, elder abuse, and abuse of vulnerable adults: US Preventive Services Task Force final recommendation statement. JAMA, 320(16), 1678–1687. https://doi.org/10.1001/jama.2018.14741
Vasiliauskaitė, Z. (2015). Help-seeking and perceived helpfulness of formal help sources for victims of domestic violence: An exploratory study. European Scientific Journal, 11(26), Article 26. https://eujournal.org/index.php/esj/article/view/6229
Vasiliauskaitė, Z., & Geffner, R. (2020). Eight forms of abuse: The validation and reliability of two multidimensional instruments of intimate partner violence. Psichologija, 62, 56–68. https://doi.org/10.15388/Psichol.2020.21
Vasiliauskaitė, Z., Vasiliauskė, L. H., & Dirmotaitė, E. (2023). The changing paradigm in help provision for survivors of intimate partner violence: Specialised complex help vs generic social help model. In Gender-Based Violence and the Law. Routledge.
Vasiliauskienė, L. H., Dirmotaitė, E., & Vasiliauskaitė, Z. (2017). Metodinės rekomendacijos specializuotos pagalbos centrų darbuotojams, savanoriams bei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą įgyvendinančių institucijų darbuotojams ir specialistams. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/seima/seimos-politika/Metodin%C4%97s%20rekomendacijos%202018.pdf
Williams, K. R., & Stansfield, R. (2017). Disentangling the risk assessment and intimate partner violence relation: Estimating mediating and moderating effects. Law and Human Behavior, 41(4), 344–353. https://doi.org/10.1037/lhb0000249
Women Against Violence Europe [WAVE]. (2018). WAVE handbook: The strength-based, needs-led approach as a tool of empowerment in women’s specialist services supporting survivors of domestic abuse. https://wave-network.org/wave-handbook-on-strength-based-needs-led-approach-now-available-for-download/
World Health Organization. (2013). Responding to intimate partner violence and sexual violence against women: WHO clinical and policy guidelines. World Health Organization. https://books.google.com/books?hl=lt&lr=&id=q7IXDAAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=appropriate+responses+to+intimate+partner+violence+&ots=lwB6Gx1srl&sig=7UwDTvyR0smEoZ5PZr9Sc6rOlHI
World Health Organization. (2024, March 25). Violence against women. World Health Organization. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/violence-against-women
XI-1425 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. (2011). https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E14E65020CCC/asr
Žukauskienė, R., Kaniušonytė, G., Bakaitytė, A., & Truskauskaitė-Kunevičienė, I. (2021b). Prevalence and Patterns of Intimate Partner Violence in a Nationally Representative Sample in Lithuania. Journal of Family Violence, 36(2), 117–130. https://doi.org/10.1007/s10896-019-00126-3
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.