Straipsnyje aptariami lietuvių kalbos tikslo šalutiniai sakiniai su kad ir būtojo laiko padalyviu (kad veltui neišmetus pinigų). Skiriamasis šių sakinių bruožas yra pagrindinio ir šalutinio sakinių subjektų sutapimas. Straipsnyje siūlomas vidinės rekonstrukcijos metodu paremtas minėtų tikslo konstrukcijų aiškinimas. Keliama hipotezė, kad padalyvis pradėtas vartoti sakiniuose su vertinamaisiais predikatais kaip „pseudosąlyginė“ strategija faktyvinei interpretacijai išvengti (gerai būtų suradus... = gerai būtų, jeigu surastume…). Iš konstrukcijų su vertinamaisiais predikatais padalyvis buvo perkeltas į optatyvinius (pageidavimą reiškiančius) sakinius (gerai būtų suradus → kad tik suradus…). Be semantinio poslinkio (nuo vertinamosios prie desideratyvinės arba optatyvinės reikšmės), čia įvyko ir sintaksinės insubordinacijos procesas. Pagaliau optatyviniai sakiniai su padalyviu buvo įtraukti į naują sintaksinę priklausomybę su nauja – aplinkybinės tikslo konstrukcijos – funkcija (kad tik veltui neišmetus pinigų → reikia gerai apgalvoti, kad veltui neišmetus pinigų). Baigiamosiose pastabose trumpai aptariami ir preskriptyviniai padalyvinės tikslo konstrukcijos aspektai ir keliama mintis, kad preskriptyvinėje literatūroje vyraujantis neigiamas jos vertinimas gal nėra visai pagrįstas.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.