Lietuvos chirurgija ISSN 1392–0995 eISSN 1648–9942
2024, vol. 23(1), pp. 14–17 DOI: https://doi.org/10.15388/LietChirur.2024.23(1).2
In Memoriam Marius Petrulionis (1987–2023)
Santaros klinikų, Vilniaus ir visos Lietuvos chirurgų ir kitų gydytojų bendruomenę sukrėtė žinia apie kolegos Mariaus Petrulionio mirtį. Lietuva neteko jauno, tačiau gyvenime jau daug pasiekusio žmogaus, labai perspektyvaus ir kartu jau brandaus chirurgo, išskirtinio pareigingumo gydytojo. Šeima neteko tėčio, vyro ir sūnaus.
Marius buvo Vilniaus universiteto absolventas. 2011 m. jis pradėjo studijuoti abdominalinės chirurgijos rezidentūroje. Rezidentūros studijų metu aktyviai dirbo mokslinį darbą – 2012–2018 m. Heidelbergo universiteto Chirurgijos klinikoje, vadovaujant profesoriui Peteriui Schemmeriui, parengė ir apgynė disertaciją, pripažintą ir Lietuvoje.
Marius buvo itin darbštus chirurgas. Jis operavo ir asistavo daugiau negu 2 500 operacijų. Pastaruoju metu jo domėjimosi kryptis buvo kasos, kepenų ir tulžies latakų ligos ir inovatyvūs technologiniai sprendimai šių ligų chirurgijos srityje. Minėtos srities chirurgija yra viena iš sudėtingiausių abdominalinės chirurgijos sričių, tačiau Marius Petrulionis buvo sukaupęs daug patirties, nepaisant jauno, kaip chirurgui, amžiaus. Iki paskutinių dienų Marius buvo transplantacijų komandos narys ir vienas iš pagrindinių gydytojų, dirbusių kasos transplantacijos srityje.
Dirbusieji su Mariumi galėjome visada pasitikėti itin rūpestinga pacientų priežiūra. Visiems buvo žinomas išskirtinis kolegos pareigingumas. Dėl Mariaus kruopštumo, pareigingumo ir gebėjimo puikiai atlikti pavestą darbą jis buvo paskirtas vadovauti robotinei chirurgijai Santaros klinikose. Paskyrimu džiaugėsi ir aktyviai siekė šią naują sritį plėtoti mūsų ligoninėje ir populiarinti Lietuvoje bei tarptautinėje erdvėje. Neseniai pasirodė jo ir bendraautorių straipsnis apie pirmąją robotinės chirurgijos patirtį ir robotinės chirurgijos sistemos daugiadisciplinį diegimą Santaros klinikose.
Mariaus mokslinė veikla buvo ne mažiau intensyvi. Jis publikavo 18 straipsnių tarptautiniuose leidiniuose, buvo mokslinės monografijos bendraautoris. Disertacijos tema parengti moksliniai straipsniai yra ir bus išskirtinai gausiai cituojami (šiuo metu trys jo straipsniai disertacijos tema cituoti atitinkamai 79, 41 ir 31 kartą).
Marius buvo aktyvus chirurgų mokslinės bendruomenės narys: Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos draugijos valdybos narys, Vilniaus chirurgų draugijos ir Tarptautinės hepatopankreatobiliarinės asociacijos (IHPBA) narys. Jis skaitė daugelį mokslinių pranešimų šių ir kitų mokslo draugijų renginiuose, aktyviai juose dalyvavo.
Marius buvo ir aktyvus akademinės chirurgijos atstovas. Dirbo Vilniaus universiteto asistentu, 2024 m. rengėsi dalyvauti konkurse docento pareigoms užimti. Jis ne tik dėstė abdominalinės chirurgijos kursą lietuvių ir anglų kalbomis, bet ir daug prisidėjo šiuos kursus ruošiant universitete. Svarus Mariaus indėlis ir rengiant kitą chirurgų kartą. Buvo reiklus, bet sąžiningas ir draugiškas rezidentų vadovas, siekiantis paciento saugumo ir, pirmiausia, tai užtikrinantis, tačiau kartu ir labai padedantis besimokantiems gydytojams.
Marius turėjo sukaupęs nemažą Lietuvos ir tarptautinių projektų rengimo, finansavimo paieškos ir įgyvendinimo patirtį. Jis buvo daugelio fundamentinio ir taikomojo mokslo projektų mokslo darbuotojas, kartu su kolegomis gilinęsis į kasos ir kitus virškinimo trakto onkologinius susirgimus, bendradarbiaujant su Heidelbergo universitetu, Miuncheno technikos universitetu, Graco medicinos universitetu, Strasbūro universitetu (IRCAD), Varšuvos Marijos Sklodovskos-Kiuri onkologijos institutu, Karališkąja laisvąja ligonine Londone ir kitomis ligoninėmis bei mokslo institutais.
Prisiminsime dr. Marių Petrulionį kaip gabų, ypač darbštų ir išskirtinai pareigingą chirurgą, kurio netekties nei darbe, nei juo labiau šeimoje niekada nepavyks užpildyti. Tai priminimas kiekvienam, kad turime rūpintis pacientais ir skirti dėmesio darbui, tačiau privalome nepamiršti ir savo kolegų bei savęs.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų
Pilvo ir onkochirurgijos centro darbuotojų vardu
centro vadovas prof. dr. Tomas Poškus
-------------------------------------------
Mūsų egzistencija – tai žmogiškos prigimties esmė,
išskobta sieloje, tai begalinis gėrio ir grožio ilgesys,
besivadinantis gyvenimu. (A. J.)
Pasaulio tikrumas atsispindi santykyje su realybe.
Kiekvieno iš mūsų išėjimas – tai užbaigta epocha, susijusi su konkrečiu žmogumi. Pasitraukęs amžinybėn, žmogus užbaigia tam tikrą savo egzistencijos etapą, palikdamas savo emocines, etines, estetines nuostatas ir būsenas.
Likimo nubrėžtą gyvenimo kelią, veiklos daugiakryptiškumą geriausiai atskleidžia darbai ir rezultatai. Marius Petrulionis buvo kolegų vertinamas kaip gabus abdominalinės chirurgijos gydytojas, daug laiko ir pastangų skiriantis kepenų transplantacijoms, onkologiniams pacientams gydyti, studentams ir rezidentams mokyti. Nuo 2023 m. vasaros vadovavo robotinės chirurgijos specialistų grupei, siekė plėtoti šią inovatyvią ir perspektyvią medicinos sritį. Marius teigė, kad „robotinės chirurgijos ir dirbtinio intelekto ateitis, tikėtina, bus susijusi su dirbtinio intelekto progresu ir jo integracija į medicinines sistemas“.
Dr. Mariaus Petrulionio asmenybė buvo įvairialypė, daugiasluoksnė, apipinta pačiomis žmogiškiausiomis savybėmis: atjauta, profesine kompetencija, kūrybiškumu. Jo profesionalumas, inovacijų siekis buvo ypač vertinami.
Santaros klinikų bendruomenė prisimins kolegą su didele pagarba ir giliu liūdesiu. Mariaus Petrulionio mokslinis ir akademinis indėliai liks pavyzdys tiek mums, tiek ateities kartoms.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų
II pilvo chirurgijos skyriaus darbuotojų vardu
skyriaus vedėjas doc. dr. Valdemaras Jotautas
-------------------------------------------
Esu sutikęs daug chirurgijos rezidentų... Įsimintiniausi buvo kalbinami ir kviečiami prisijungti prie Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro darbuotojų. Stojančiųjų į pilvo chirurgijos rezidentūrą aš beveik visada klausdavau: „Kodėl stojate į pilvo chirurgijos specialybės rezidentūrą? Juk tai viena sunkesnių sričių: ilgai trunkančios operacijos, nemažai ekstrinio darbo, transplantacijos, budėjimai, dažnai aukojant šventadienius ar įsipareigojimus šeimai...“ Prisimenu Mariaus atsakymą, kad jis nebijo nei darbo, nei sunkumų...
Jis tikrai nebijojo ir dirbo atsakingai, pareigingai. Apie tokius darbuotojus kaip Marius dažnai sakoma: „Viskas atliekama laiku ir kokybiškai, jokios kontrolės nereikia. Jei neaišku, ateis, pasitikslins arba pasakys, kad šito darbo neapsiima.“ Todėl ir buvo ryškus. Nepaisant jauno amžiaus, pretendavo tapti VU docentu Pilvo ir onkochirurgijos centre, buvo Robotinės chirurgijos padalinio vadovas VU ligoninėje Santaros klinikose, paruoštas vadovauti kasos transplantacijų grupei. Viską atlikdavo savarankiškai...
Praleidome kartu smagių akimirkų, važiuodami mokytis robotinės chirurgijos į Vokietijos Kemnico miesto Chirurgijos kliniką, dalyvaudami konferencijoje „International Liver Forum“ Austrijoje, Graco universiteto klinikoje. Marius buvo linksmas, draugiškas... Smagių istorijų pasakotojas. Gaila, kad buvo... vienas iš perspektyviausių jaunų gydytojų, mano pakviestų įsilieti į Santaros klinikų chirurgų kolektyvą.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos vardu
klinikos vadovas akademikas prof. habil. dr. Kęstutis Strupas
-------------------------------------------
It was a great privilege to get to know Dr. med. Marius Petrulionis. As a young surgeon he joined my research group as doctoral candidate at the Department of General, Visceral and Transplant Surgery, University Hospital of Heidelberg, Germany. Marius was a pleasant fellow for every one of my international team. He managed his tasks very well reflected and was focused on his project. As a real team player he was the ideal candidate to work on a highly clinically relevant and very innovative project that required thinking outside the box. His accuracy, endurance and dedication have made his research project “Glycine – Tumor Growth Inhibition in Experimental Hepatocellular Carcinoma” finally successful being published in 2014 in “Amino Acids”. While he was in Heidelberg his work enriched further projects that he co-authored in journals like “Cancer Medicine” and “Journal of Pineal Research”.
With great sadness I was informed that my dear fellow Marius unfortunately passed away. I am proud that he has chosen me and my team to be a part of his live that was far too short; however, Dr. med. Marius Petrulionis has left his foot prints in the scientific world and in our memories. Dear Marius, I have very much enjoyed your kindness, straightness and friendship. I will never forget you!
Professor Peter Schemmer, Switzerland
-------------------------------------------
Su Mariumi teko garbė dirbti kartu keletą metų. Mūsų pažintis prasidėjo jam studijuojant rezidentūroje ir tęsėsi iki mano išvykimo. Vis tik kolegiškas ryšys nenutrūko...
Marius buvo uždaras, tačiau gabus mokinys, nuoširdus žmogus, talentingas chirurgas, puikus mokslininkas ir geras draugas, į kurį visada buvo galima kreiptis patarimo ar antros nuomonės.
Darbai, kurių imdavosi Marius, visada buvo atliekami apgalvotai ir iki galo.
Pareigos, kurioms jis buvo paskirtas, būdavo kruopščiai einamos.
Pažadai, kuriuos išgirsdavai iš Mariaus, visada būdavo išpildomi.
Džiaugiuosi, kad teko laimė jį pažinti...
Doc. dr. Saulius Mikalauskas, Austrija
-------------------------------------------
Amžinąjį atilsį Marius Petrulionis chirurgijos rezidentams buvo griežtas, bet teisingas mokytojas. Už klaidas pabardavo, už pasiekimus pagirdavo... Rezidentai jį prisimena kaip kruopštų ir labai atsakingą chirurgą.
Netekusi a. a. M. Petrulionio visa rezidentų bendruomenė patyrė didelį sukrėtimą ir liūdesį. A. a. M. Petrulionio atminimas ir pamokymai toliau lydės mus chirurginėje praktikoje.
Vilniaus universiteto rezidentų vardu
gyd. Gabija Makūnaitė
-------------------------------------------
Marius buvo ilgametis Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos draugijos narys. Pažinome jį kaip kruopštų, darbštų ir atsakingą draugijos narį. Būdamas valdybos narys, sudėtingu draugijai metu apsiėmė jai vadovauti ir garbingai atliko savo pareigas. Ne visi žmonės geba taip kryptingai siekti tikslo, kaip siekė Marius. Liūdime, netekę ne tik draugijos nario, bet ir darbštaus kolegos, draugo.
Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos draugija
Pirmininkas doc. med. dr. Jonas Jurgaitis ir valdyba
Received: 2024/01/02. Accepted: 2024/01/05.
Copyright © 2024 Tomas Poškus, Valdemaras Jotautas, Kęstutis Strupas, Peter Schemmer, Saulius Mikalauskas, Gabija Makūnaitė, Jonas Jurgaitis. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.