Gimdos lygiųjų raumenų neaiškaus piktybinio potencialo navikas: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Klinikinė praktika
Kotryna Narkutė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Evelina Šidlovska
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos image/svg+xml
Diana Bužinskienė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2025-12-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2025.24(4).7
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

gimdos lygiųjų raumenų neaiškaus piktybinio potencialo navikas
STUMP
gimdos lygiųjų raumenų navikai
ginekologinė onkologija
chirurginis gydymas

Kaip cituoti

1.
Narkutė K, Šidlovska E, Bužinskienė D. Gimdos lygiųjų raumenų neaiškaus piktybinio potencialo navikas: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga. LS [Prieiga per internetą]. 2025 m.gruodžio1 d. [žiūrėta 2025 m.gruodžio5 d.];24(4):305-1. Adresas: https://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/41291

Santrauka

Gimdos lygiųjų raumenų navikai įprastai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. PSO klasifikacijoje išskiriama dar viena – tarpinė – gimdos lygiųjų raumenų navikų grupė, vadinama gimdos lygiųjų raumenų neaiškaus piktybinio potencialo navikais. Tai reti navikai, turintys kai kurių piktybiškumo požymių, tačiau nevisiškai atitinkantys lejomiosarkomų diagnostikos kriterijus. 71 m. pacientei dėl skausmo kairėje apatinėje pilvo dalyje paskirta gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija. Atlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, nustatytas heterogeniškos struktūros, nelygiais kraštais, 10x11,5 cm dydžio navikas, pagal radiologinius požymius primenantis lejomiosarkomą. Pacientei atlikta totalinė histerektomija ir abipusė salpingoovarektomija. Histologinio tyrimo metu nustatyta atipinių koaguliacinio tipo nekrozių, tačiau kitų piktybiškumo požymių nerasta. Atmetus lejomiosarkomą, diagnozuotas gimdos lygiųjų raumenų neaiškaus piktybinio potencialo navikas. Dėl galimo naviko recidyvavimo pacientei skirtas intensyvus stebėjimas. Po 8 mėn. pacientė atvyko konsultacijos dėl skausmo apatinėje pilvo dalyje, tačiau, atlikus viso kūno kompiuterinę tomografiją, naviko recidyvo požymių nerasta. Pacientei rekomenduota tolesnė stebėsena kas 12 mėn. Tarptautinių diagnostikos ir gydymo gairių šiam navikui nėra. Totalinė histerektomija kartu su abipuse salpingoovarektomija šiandien laikytina pirmo pasirinkimo gydymo metodu pacientėms po menopauzės. Dėl galimo naviko recidyvo (iki 20 proc. atvejų) pacientės turi būti atidžiai stebimos.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai