Lietuvos istorijos studijos ISSN 1392-0448 eISSN 1648-9101
2020, vol. 45, pp. 162–171 DOI: https://doi.org/10.15388/LIS.2020.45.11
Šaltinio publikacija / Archival publication
Andrej Ryčkov
Mokslo darbuotojas, daktaras
Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius
El. paštas: andrej.ryckov@gmail.com
Copyright © 2020 Andrej Ryčkov. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus fonde „Inventoriai“ (f. 4) saugoma 1760–1761 m. transportavimo, vykdyto Nemuno upe, ataskaita1. Ataskaitą parengė ir sutuoktinių Masalskių2 įgaliotiniui Jurgiui Vrublevskiui (Jerzy Wróblewski) įteikė nenustatytas asmuo, atsakingas už jų prekių gabenimo vytinėmis iš Stolpcų (dab. Baltarusija) į Karaliaučių ir atgal Nemuno upe organizavimą. Viena vertus, šaltinio publikacija iliustruoja šiame „Lietuvos istorijos studijų“ tome išspausdintą Dariaus Sakalausko ir Aivaro Poškos tyrimą, skirtą prekių ir žaliavų transportavimo organizavimui Nemunu XVIII a. Kita vertus, ji atliepia daug didesnius Abiejų Tautų Respublikos ekonomikos ir laivininkystės istorijos poreikius3. Iš jos sužinome apie to meto mokesčių sistemą, kuri buvo susiklosčiusi Nemune – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Prūsijos karalystėje, taip pat susipažįstame su specifine vytinių (upinių laivų atmaina) inventoriaus, konstrukcijos ir detalių terminija. Be to, publikacija liudija apie Ružanuose įsikūrusių Kristinos Rožės Sapiegaitės-Masalskienės ir jos vyro Kazimiero Adrijono Masalskio ekonominius pajėgumus ir ūkinius poreikius.
Ataskaita yra įrašyta 32,5 × 19,5 cm formato sąsiuvinyje, turinčiame kietą kartoninį viršelį. Šiame sąsiuvinyje iš viso yra 45 numeruoti lapai. Pirmuose keturiuose iš jų yra įrašyta atskaita, likę – tušti. Popieriaus vandenženklis – Aras, dažnai pasitaikantis XVIII a. antrojoje pusėje4. Ant sąsiuvinio viršelio užklijuotos dvi lipdės. Pirmoji susijusi su dokumento archyvavimu sutuoktinių Masalskių, arba Sapiegų, archyve5. Joje yra padarytas trumpas įrašas inicialinėmis raidėmis, juodu rašalu „Regestr fabryczny królewieck[i]“. Antroji, spausdinta, 1919–1939 m. Stepono Batoro universiteto laikų „Uniwersytecka biblioteka publiczna w Wilnie. Dział rękopisów. № A – 14276“.
Publikacija buvo rengiama, remiantis 1953 m. Kazimierzui Lepszy vadovaujant parengta lenkiškų XVI–XIX a. šaltinių instrukcija7. Taip pat atsižvelgus į kolegų – Roberto Jurgaičio, Adamo Stankevičiaus bei Astos Verbickienės – suformuluotus principus, kuriais vadovaudamiesi jie publikavo 1788–1790 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimelių instrukcijas8.
Publikuojamo šaltinio kalba iš dalies moderninama, bandant priderinti ją prie dabartinės lenkų kalbos taisyklių. Žodžiuose pagal prasmę vartojami priebalsiai ir balsiai ć ir ó (cwiekow → ćwieków; dwum → dwóm), j (dworney → dworej; rewizyi → rewizyji), ś (szersci → szerści), i (y → i), ń (kamien → kamień), ż (tegoz → tegoż). Atsisakyta raidės x rašybos, ji keičiama raidžių junginiu ks (oxefty → oksefty). Taip pat atsisakyta lenkiškos kilmės žodžiuose dvigubų priebalsių perteikimo (linnikowi → linikowi). Be to, sutvarkyta didžiųjų ir mažųjų raidžių rašyba. Iš didžiosios raidės rašomi asmenvardžiai (bei juos atstojantys malonybiniai žodžiai, pareigybės) ir vietovardžiai, o kaip išimtinis atvejis didžioji raidė paliekama Prūsijos muito įvardijime (cła Pruskiego). Nors beveik visi šaltinyje esantys sutrumpinimai išskleidžiami be jokių skliaustų, malonybiniai žodžiai pateikiami sutrumpinimo forma (pan → p; panowie → pp; jegomość pan → jmp; wielmożny jegomość pan → wjmp). Vienintelis atvejis, kai malonybiniai žodžiai nėra visiškai sutrumpinami, susijęs su Kristinos Rozalijos Sapiegaitės-Masalskienės apibūdinimu. Šaltinyje ji nėra įvardyta asmenvardžiu, tik malonybiniu žodžiu, todėl, vengiant nesusipratimų, jaśnie wielmożna pani trumpinama jw pani.
Nepaisant kalbos moderninimo, siekiama išsaugoti dalį šaltinio kalbos autentiškumo. Bandant išsaugoti autentišką skaičiavimo sistemą, žodžiais užrašyti skaitmenys nėra perteikiami arabiškaisiais skaitmenimis (pavyzdžiui, 53 dziesiątki). Paliktas dalies mėnesių lotyniškas įvardijimas (januarius; februarius). Nurodant dabartinės Baltarusijos teritorijoje esantį Zietelos (balt. Дзятлава; rus. Дятлово) miestą, paliekamos abi šaltinio formos – ne tik lenkiška (Zdzięcioł), bet ir baltarusiška (Dzięcioł).
Tekstologinės pastabos numeruojamos arabiškaisiais skaitmenimis ir pateikiamos lapo apačioje, o teksto komentarai numeruojami lotynų abėcėlės raidėmis ir pateikiami šaltinio publikacijos pabaigoje. Kiekvieno puslapio pradžia žymima dviem brūkšniais ir puslapio numeriu, kuris yra nurodytas pasviruose laužtiniuose skliaustuose (|| [1]). Šaltinio publikacijos rengėjo teksto prasmę papildantys žodžiai įrašomi pasvirai laužtiniuose skliaustuose. Neaiškios arba klaidinančios teksto vietos pažymimos ženklu [s].
|| [1] Regestr percepty pieniędzy czasu spławu królewieckiego do rąk jmp Jerzego Wróblewskiego, dyspozytora wicin moich, weszłych od roku 1760 miesiąca oktobra 2 dnia do roku 1761.
1 Rankraštyje: babary.
2 Mažiau tikėtinas perskaitymas: szoły.
3 Mažiau tikėtinas perskaitymas: garty.
4 Rankraštyje: piniędzy.
5 Pirma įrašyta wrociłem, bet paskui em užbraukta.
6 Rankraštyje: znaki.
a) Asmuo neidentifikuotas; b) Kristina Rozalija Sapiegaitė-Masalskienė (Krystyna Róża Sapieżanka Massalska) († 1772); c) Kazimieras Adrijonas Masalskis (Kazimierz Adrian Massalski), Valkavisko seniūnas († po 1777); d) Stolpcai (balt. Стоўбцы, rus. Столбцы, dab. Baltarusija, Minsko sritis); e) asmuo neidentifikuotas; f) asmuo neidentifikuotas; g) asmuo neidentifikuotas; h) asmuo neidentifikuotas; i) asmuo neidentifikuotas; j) asmuo neidentifikuotas; k) Ružanai (balt. Pужаны, rus. Pужаны, dab. Baltarusija, Bresto sritis); l) Zietela (balt. Дзятлава, rus. Дятлово, dab. Baltarusija, Gardino sritis); m) Želvėnai, išnykusi vietovė Vakarų Baltarusijoje; maždaug ties ta vieta, kur Zelvos (balt. Зэльвянка, Зальвянка, rus. Зельвянка) upė įteka į Nemuną; n) Zietela (balt. Дзятлава, rus. Дятлово, dab. Baltarusija, Gardino sritis); o) Jaremičai (balt. Ярэмічы, rus. Еремичи, dab. Baltarusija, Gardino sritis); p) Daroševičiai (balt. Дарошавічы, rus. Дорошевичи, dab. Baltarusija, Gardino sritis); r) asmuo neidentifikuotas; s) Rumšiškės (dab. Lietuva, Kaišiadorių rajonas); t) Tilžė (rus. Советск, dab. Rusija, Kaliningrado sritis); u) Kryžionai (rus. Заповедное, dab. Rusija, Kaliningrado sritis); v) Labguva (rus. Полесск, dab. Rusija, Kaliningrado sritis); w) Tepliava (rus. Гвардейск, dab. Rusija, Kaliningrado sritis); x) asmuo neidentifikuotas; y) Darsūniškis (dab. Lietuva, Kaišiadorių rajonas).
Bibliografija
Burszta J., 1954 – Józef Burszta, „Handel magnacki i kupiecki między Sieniawą nad Sanem a Gdańskiem od końca XVII do połowy XVIII wieku“, in: Roczniki Dziejów Społecznych i Gospodarczych, 1954, t. 16, s. 174–238.
Burszta J., 1955 – Józef Burszta, „Materiały do techniki spławu rzecznego na Sanie i średniej Wiśle z XVII i XVIII w.“, in: Kwartalnik Historii Kultury Materialnej, 1955, t. 3 (4), s. 752–782, 824–825.
Burszta J., 1975 – Józef Burszta, „Z badań nad spławem w dorzeczu środkowej Wisły w drugiej połowie XVIII wieku“, in: Kwartalnik Historii Kultury Materialnej, 1975, t. 23 (1), s. 23–36.
Dygdała J., 2007 – Jerzy Dygdała, „Koszty żeglugi na Wiśle między Toruniem a Gdańskiem w 1766 roku: rachunki toruńskiego sternika Franciszka Majewskiego“, in: Kwartalnik Historii Kultury Materialnej, 2007, t. 55 (1), s. 51–66.
Dygdała J., 2012 – Jerzy Dygdała, „Radziwiłłowskie kłopoty ze spławem do Gdańska i Królewca w 1733 roku“, in: Zapiski Historyczne, 2012, 77 (3), s. 377–391.
Guldon Z., 1966 – Zenon Guldon, Związki handlowe dóbr magnackich na prawobrzeżnej Ukrainie z Gdańskiem w XVIII wieku, Toruń: Wydawnictwo Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 1966.
Guldon Z., Wijaczka J., 1993 – Zenon Guldon, Jacek Wijaczka, „Związki handlowe ziem litewskich i białoruskich z Królewcem w świetle rejestrów celnych komory grodzieńskiej z lat 1600 i 1605“, in: Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 1993, nr 1, s. 21–31.
Guldon Z., Wijaczka J., 1995 – Zenon Guldon, Jacek Wijaczka, „Handel ekonomii litewskich z Królewcem w latach 1765–1768“, in: Zapiski Historyczne, 1995, t. 60, zesz. 2/3, s. 39–47.
Instrukcja wydawnicza – Instrukcja wydawnicza dla żródeł historycznych od XVI do połowy XIX wieku, Wrocław: Zakład im. Ossolińskich, 1953.
Kazusek Sz., 2011 – Szymon Kazusek, Regestr celny nowodworski tak dolny jako i górny na wiosnę i jesień in anno 1662, Kielce: Wydawnictwo Uniwersytetu Humanistyczno-Przyrodniczego Jana Kochanowskiego, 2011.
Laucevičius E., 1967 – Edmundas Laucevičius, Popierius Lietuvoje XV–XVIII a., Vilnius: Mintis, 1967.
LDK seimelių instrukcijos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimelių instrukcijos (1788–1790), parengė R. Jurgaitis, A. Stankewič, A. Verbickienė, Fontes Historiae Parlamentorum Lithuanicorum, t. 1, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015.
Michalski A., 2004 – Andrzej Michalski, „Działania właścicieli księstwa klewańskiego zmierzające do intensyfikacji wymiany handlowej z Gdańskiem w latach 1701–1749“, in: Athenaeum. Polskie Studia Politologiczne, 2004, t. 13, s. 175–189.
Sapiehowie – Sapiehowie: materjały historyczno-genealogiczne i majątkowe, t. 3, Petersburg: w drukarni Trenke i Fusnot, 1894.
Zielińska Z., 1975 – Zofia Zielińska, „Massalski Michał Józef“, in: Polski Słownik Biograficzny, t. XX, zesz. 84 (Maria Józefa – Mathy Ignacy), Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk, 1975, s. 141–143.
Zielińska Z., 1993 – Zofia Zielińska, „Aleksander Michał Sapieha“, in: Polski Słownik Biograficzny, t. XXXIV, zesz. 143 (Sanguszko Dymitr – Sapieha Jan), Wrocław–Warszawa–Kraków, 1993, s. 565–567.
Žiemelis D., 2011 – Darius Žiemelis, „XVI–XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos užsienio prekybos struktūra bei mastas: LDK atvejis (II)“, in: Lituanistica, 2011, t. 57, Nr. 4 (86), p. 365–385. https://doi.org/10.6001/lituanistica.v57i4.2170
Wachowski B., 1951 – Bogdan Wachowiak, „Ze studiów nad splawem na Wisle w XVI–XVIII w.“, in: Przeglad Zachodni, 1951, t. 7, s. 122–136.
Waligórska K., 1960 – Krystyna Waligórska, „Konstrukcje statków pływających po Sanie i Wiśle w XVIII w.“, in: Kwartalnik Historii Kultury Materialniej, 1960, t. 8, s. 229–241.
1 VUB RS, F4-(A1427)12072.
2 Sutuoktiniai šaltinyje nėra įvardyti vardais, tačiau iš konteksto aiškėja, kad yra gabenamos Ružanų savininkų (ponios ir pono) prekės. Kai 1745 m. Kristina Rožė Sapiegaitė († 1772) ištekėjo už Kazimiero Adrijono Masalskio († po 1777), iš savo motinos Teodoros Soltanaitės-Sapiegienės († 1774), be kitų valdų, gavo Ružanus. Žr.: Sapiehowie, p. 190; Z. Zielińska, 1975, s. 143.
3 Plačiau žr. pagrindinę istoriografiją: B. Wachowski, 1951, s. 122–136; J. Burszta, 1954, s. 174–238; J. Burszta, 1955, s. 752–782, 824–825; K. Waligórska, 1960, s. 229–241; Z. Guldon, 1966; J. Burszta, 1975, s. 23–36; Z. Guldon, J. Wijaczka, 1993, s. 21–31; Z. Guldon, J. Wijaczka, 1995, s. 39–47; A. Michalski, 2004, s. 175–188; J. Dygdała, 2007, s. 51–66; D. Žiemelis, 2011, p. 365–385; Sz. Kazusek, 2011; J. Dygdała, 2012, s. 377–391.
4 Žr. E. Laucevičius, p. 178–180.
5 Po Kristinos Rožės Sapiegaitės-Masalskienės mirties Ružanų valdymą perėmė jos sūnėnas Aleksandras Mykolas Sapiega. Z. Zielińska, 1993, s. 565–567.
6 Raidė ir skaičius įrašyti juodu rašalu.
7 Instrukcja wydawnicza.
8 LDK seimelių instrukcijos, p. 29–34.