Straipsnyje nagrinėjami miestelietiškosios savivokos egzistavimo ir turinio nūdienos Lietuvoje klausimai. Pati miestelietiškoji savivoka čia suvokiama kaip tai, kas yra būdinga išskirtinai miestelių gyventojams arba kas yra „apie miestelius“, t. y. susiję su tuo ar grindžiama tuo, kas yra būdinga išskirtinai miesteliams. Tyrimas apima tris skerspjūvius: atminties, savivokos ir tapatybės mechanizmus; miestelietiškumo ypatumų paieškas miestelių istorijoje; nūdienos miestelėnų savivokos problematiką. Vienareikšmiškai galime kalbėti apie miestelietiškumo, kuris tarpsta Lietuvos miestelėnų šeiminėse atmintyse arba komunikacinėje atmintyje, egzistavimą. Tačiau jeigu kalbėtume apie labiau akcentuotus ir didesnes grupes apimančius miestelietiškumo pavidalus ar atitinkamų atminties vietų egzistavimą – jie nėra tokie akivaizdūs ar lengvai identifikuojami. Visgi vietos bendruomenių didesnis orientavimasis į miestelių gyvybingumo išlaikymą nei į praeities miestelietiškuosius ženklus liudija, kad pats miestelietiškumo reiškinys veikiausiai yra gyva tradicija, kurios gyvavimui nėra būtini atminties ar paveldo dėmenys ir veiksniai.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.