Straipsnyje nagrinėjamos Pirmosios Lietuvos Respublikos valstybingumo atminčiai skirtos šventės, koncentruojantis į Vasario 16-osios minėjimą Lietuvos miesteliuose 1919–1923 m. Pasitelkiant tuometinę spaudą ir archyvinius šaltinius, gvildenamos šios šventės ištakos, sklaida ir raida, jos organizavimas, kartu paminint ir dalyvių liudijimuose užfiksuotas susijusias socialines problemas. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vyriausybės sumanymu Vasario 16-osios iškilmės pradėtos organizuoti jau 1919 m., tačiau daugelyje vietovių pirmą kartą ši data buvo paminėta 1920 m. Daugiausia šventės organizavimu rūpindavosi valsčiaus valdyba. Pasitelkiant kuklias pajėgas ir lėšas rengiamoms šventėms prireikdavo ir gausių savanorių pajėgų, todėl jos tapdavo solidarumo ir bendruomeniškumo išbandymu. Neretai šventės dieną išryškėdavo socialinės arba idėjinės įtampos. Iškilmių dinamika miesteliuose buvo netolygi, o Nepriklausomybės penkerių metų sukaktis netapo išskirtine švente. Daugelis miestelių gyventojų liko pasyviais šventės stebėtojais arba visai joje nedalyvaudavo. Lietuvos visuomenei reikėjo laiko prisijaukinti valstybines šventes ir pilietinę bendrystę.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.