Straipsnyje nagrinėjami istoriografijoje iki šiol beveik nepastebėti tarpukario Lietuvos neideologiniai moksleivių laikraštėliai. Tyrimu siekiama rekonstruoti jų organizacinius procesus ir išanalizuoti jų turinį. Straipsnyje gvildenamas laikraštėlių idėjinis, materialinis ir organizacinis pagrindas, pagrindinės juose plėtojamos temos, idėjos ir vertybės. Šiame tyrime patys laikraštėliai vertinami ir kaip vietos žiniasklaidos priemonė, ir kaip savitas laikotarpio atspindys, konkrečių politinių ir sociokultūrinių aplinkybių sankirtos rezultatas, pateikiantis unikalią vaikų ir jaunimo kasdienybės istorijos perspektyvą, ir kaip bendruomenių viešosios erdvės, kuriose plėtojosi saviraiška ir asmeninių santykių raizginys.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.