Nelegali medicinos praktika Lietuvos miesteliuose 1918–1940 m.: sekant šundaktarystės pėdsakais

Santrauka

Vasario 16-osios Lietuvai, išgyvenusiai dinamišką permainų laiką, visuomenės sveikatos apsauga ir jos organizavimas tapo svarbiu iššūkiu, pareikalavusiu tiek organizacinių, tiek ir materialinių išteklių. Neišplėtotas ligoninių tinklas, medicinos personalo trūkumas ir su visu tuo susijęs kvalifikuotų ir profesionalių medicininių paslaugų prieinamumo ribotumas sukūrė prielaidas ir nišą atsirasti nelegalioms medicinos praktikoms. Tiesa, šios neatsirado „tuščiame lauke“ – iki Nepriklausomybės paskelbimo būta gajų tiek šundaktarystės, tiek ir asmeninės savigydos tradicijų. Straipsnyje aptariamas šundaktarystės praktikų turinys ir jos raiškos formos, siekiama atskleisti šundaktarystės „profesionalų“ socialinio portreto charakteristikas. Neskelbtos dokumentikos, periodinės spaudos publikacijų ir istoriografinio įdirbio analizės jungtys leido dalinai rekonstruoti nelegalios medicininės praktikos kontekstų vaizdą.