Entwürfe der Subjektivität in der Lyrik Paul Celans (Sprachgitter)

Abstract

Straipsnyje aptariami subjektyvumo projektai Paulio Celano eilėraščiuose Heimkehr (Grįžimas namo) irStimmen (Balsai) iš rinkinio Sprachgitter (Kalbos grotos). Remiantis modernizmo ir postmodernizmo teorijose plėtotomis subjekto koncepcijomis, su­bjektas suprantamas ne kaip įvykusi tapatybė, o kaip viena iš galimų perspektyvų ir kaip determinuotas kalbos. Teigiama, kad kiekviename eilėraštyje su­bjektas steigiasi iš naujo, yra vis kitoks, reikalaujan­tis iš skaitytojo nuolatinės savo žvilgsnio peržiūros. Eilėraščius leidžia gretinti balso, nebylumo, atmin­ties, rašto refleksijose aptinkami subjekto ir kalbos sanklotos ir atskirties atvejai. Tekstus sieja impli­kuojamos tapatybės ir skirtumo, savasties ir kitybės problemos. Eilėraštyje Heimkehr atsiveria subjekto esaties–nesaties paradigma, kurioje artikuliuotas, ta­čiau nebylumu ir marumu paženklintas „aš“ gali būti perskaitytas kaip sau kitas. Eilėraštyje Stimmenbal­sų figūromis kuriama nesubstancialaus, spektriško, figūratyvaus subjektyvumo suvokimo galimybė.