Žmogaus vaizdavimo problemą A. Fadejevas visuomet siedavo su naujo metodo formavimusi ir todėl ieškojo naujo principinio jos sprendimo. Pirmiausia jis reikalavo nuoseklios socialinės-klasinės charakterio determinacijos. Šis principas buvo esminis ir A. Fadejevo romane „Sutriuškinimas". Tačiau minėtame kūrinyje rašytojas neapsiriboja vien tik socialinės-klasinės herojų psichologijos atskleidimu. Klasiniai bruožai dominuoja veikėjų paveiksluose, bet jie neizoliuojami nuo kitų individualių asmenybės savybių ir, tik susipindami su jomis, nulemia herojaus charakterį. Tokiu būdu A. Fadejevas pasiekia, kad herojai būtų saviti, išvengia schematizmo. Be to, veikėjų individualią elgseną suponuoja ir nevienodas klasinės savimonės laipsnis. A. Fadejevo herojai nėra susiklostę charakteriai: rašytojas ypač detaliai pavaizduoja klasinės sąmonės formavimąsi, atskleidžia tuos faktorius, kurie turėjo įtakos šiam procesui.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.