Estetinis menininko idealas gimsta dar prieš prasidedant kūrybai ir vystosi kartu su ja. Jis apsprendžia ir rašytojo kūrybos mastą. Moksliškai tyrinėjant A. Čechovo kūrybą, pirmiausia reikia atskleisti jo estetinį idealą. Kitaip neįmanoma išaiškinti bendrą jo kūrybos kryptį, sėkmingai analizuoti atskirus kūrinius, išvengiant empirizmo ir subjektyvumo. Neatskleidus rašytojo estetinio idealo, vieno rašytojo kūrybos nagrinėjimo būdai dažnai šabloniškai panaudojami analizuojant kito, kartais tolimo rašytojo kūrinius.
Estetinis idealas – tai savita rašytojo pasaulėjauta, jo humanizmas. Jis apsprendžia ir kūrybos ypatumus. Tai labai plati sąvoka. Estetinis idealas skiriasi nuo meninio idealo. Pastarasis yra kūrybinis estetinio idealo įkūnijimas. Meninio idealo negalima sutapatinti su meniniu meistriškumu, literatūrinio darbo technika, kuri yra ne tikslas, o tik priemonė.
Straipsnyje nepretenduojama išsamiai nušviesti šią nepaprastai svarbią problemą. Čia tik parodomas A. Čechovo estetinio idealo vystymasis, genezė, mėginama atskleisti žinomojo aforizmo „žmoguje viskas turi būti gražu“ esmę. Straipsnyje glaustai perteikiamas monografijos „A. Čechovo gyvenimo ir kūrybos estetiniai pradmenys“ vieno skyriaus turinys.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.