Straipsnyje parodoma, kokia yra nepagrįsta apie V. Vorovskį plačiai paplitusi literatūroje nuomonė, sutapatinanti V. Vorovskio kritiką su socialine publicistika, paremta literatūrine medžiaga, arba su sociologinės turinio analizės ir estetinės formos-koncepcijos analize. Nagrinėdamas V. Vorovskio kritikos metodologiją, straipsnio autorius prieina išvadą, kad kritiko straipsniuose pasireiškia dviejų tendencijų - sociologinės-publicistinės ir literatūrinės-kritinės - sąveika. Pirmoji iš jų atlieka svarbią metodologinę funkciją antrosios atžvilgiu. Minėtasis dviejų tendencijų santykis pasireiškia visuose V . Vorovskio literatūriniuose tyrinėjimuose ir paaiškinamas naujaisiais tarybinės estetikos pasiekimais.
Šiame straipsnyje, kuris yra dalis didesnio darbo apie V . Vorovskį - kritiką, nagrinėjama sąlygų visuma, per kurią sociologinė analizė padeda atskleisti grožinės literatūros vidinius dėsningumus.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.