„Motina nebūtų galėjusi parašyti tokio romano“: Georges’o de Peyrebrune’o Victoire la Rouge (1883) ir motinystės pasakojimai

Santrauka

1883 m. išleistame Georges’o de Peyrebrune’o romane Victoire la Rouge pasakojama apie ūkio tarnaitę, kuri išstumiama iš savo kaimo bendruomenės dėl trijų neteisėtų nėštumų. Nors prancūzų spauda romaną įvertino palankiai, Peyrebrune’o vaizduojama neteisėta motinystė ir vaikžudystė sukėlė nemažai diskusijų. Romanas Victoire la Rouge, vaizduojantis motinystę kaip moters kūno ir sąmonės patiriamą smurtą, pateikia stiprų atsaką XIX a. diskursams, linkusiems idealizuoti motinystę ir ją natūralizuoti. Romanas taip pat sukėlė aistrų dėl natūralistinio rašymo būdo, kuris buvo laikomas netinkamu rašytojai moteriai. Straipsnyje nagrinėjama rašytojos reakcija į viešąsias prancūzų diskusijas apie 1804 m. įstatymą dėl tėvystės pripažinimo, skatinanti skaitytojų užuojautą darbininkų klasės moteriai, socialiai atstumtai dėl atskleisto vyrų smurto ir nesulaukusiai teisingumo. Analize siekiama parodyti, kaip romanas įsitraukia į platų socialinių ir literatūrinių motinystės diskursų spektrą, ir pabrėžti, kaip moteris rašytoja, pasitelkdama estetines priemones, susigrąžina teisę dalyvauti viešajame diskurse.