Senųjų mitų perrašymas turi gilias istorines tradicijas, nes autoriai nuo Antikos iki šių dienų permąstydavo mitinius pasakojimus, susiedami juos su savo pasaulėžiūra. Istoriškai šiuose atpasakojimuose dažnai vyravo vyriškoji perspektyva, kurią formavo autorių lytis ir kultūrinis kontekstas. Antrosios feminizmo bangos iškilimas XX a. žymėjo transformacinį poslinkį, kai moterys autorės susigrąžino mitinius pasakojimus, kad nušviestų moterų patirtį ir mestų iššūkį patriarchalinėms interpretacijoms. Šiame straipsnyje nagrinėjamas besikeičiantis Klitemnestros, Homero epuose pristatomos kaip neištikimos žmonos ir vyro žudikės, vaizdavimas, kuris vėlesnėse mito iteracijose įtraukia ir sielvartaujančios motinos bei moters, sunaikintos vyriškų ambicijų, reikšminius kodus. Straipsnyje per matricentrinio feminizmo prieigą analizuojamas Klitemnestros personažo konstravimas Antikoje ir jo recepcija Costanzos Casati 2023 m. išleistame romane „Klitemnestra“. Tiriama, kaip Klitemnestros vaizdavimas, ypatingą dėmesį skiriant motinos vaidmeniui, atkuria mitinę personažo tapatybę XXI a. skaitytojams.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.