Neurosifilis tarpukario Lietuvoje: etiologija, klinika, diagnostika ir gydymas
Kiti straipsniai
Š. Jukna
Vilniaus universitetas image/svg+xml
E. Sakalauskaitė-Juodeikienė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2020-12-21
https://doi.org/10.29014/ns.2020.39
PDF

Esminiai žodžiai

neurosifilis
salvarsanas
karščio terapija
maliarija
žurnalas „Medicina“
tarpukaris
Lietuva

Kaip cituoti

1.
Jukna Š., Sakalauskaitė-Juodeikienė E. Neurosifilis tarpukario Lietuvoje: etiologija, klinika, diagnostika ir gydymas. NS [Prieiga per internetą]. 2020 m.gruodžio21 d. [žiūrėta 2026 m.balandžio4 d.];24(4(86):309-1. Adresas: https://www.journals.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/27710

Anotacija

Neurosifilis iki antibiotikų eros pradžios buvo nepagydoma, dažniausiai mirtina liga. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip buvo suvokiama neurosifilio etiologija ir klinika, kokie neurosifilio diagnostikos ir gydymo metodai buvo taikyti Lietuvoje 1920-1939 m. Išnagrinėjus pirmąjį tarpukario Lietuvos ir Baltijos šalių medicinos mokslo žurnalą „Medicina“, paaiškėjo, kad neurosifilio priežastis buvo įvardijama kaip negydyto arba nepakankamai gydyto sifilio pasekmė. Neurosifiliui diagnozuoti dažniausiai buvo įvertinama citozė, naudojamos likvoro Wasserman, Pandy ir Nonne-Apelt globulinų reakcijos, gydyti – sunkiųjų metalų terapija (arseno, bismuto ir gyvsidabrio druskos). Sunkiausioms neurosifilio formoms (paralyžiniam neurosifiliui ir nugaros smegenų džiūčiai) gydyti buvo taikyti įvairūs karščio terapijos metodai: maliarijos sukėlėjo, virinto karvės pieno, neobenzinolio ir pyriferio injekcijos.

PDF

Nuorodos

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai