Medicinos studentų migrenos diagnostika ir gydymas 2010–2011 m. ir 2019 m.
Originalūs moksliniai straipsniai
E. Bacevičiūtė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
A. Ekkert
Vilniaus universitetas image/svg+xml
K. Noreikaitė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
K. Ryliškienė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2020-03-01
https://doi.org/10.29014/ns.2020.07
PDF

Esminiai žodžiai

migrena be auros
su aura
migrenos diagnozė
MIDAS
specifinis priepuolio gydymas

Kaip cituoti

Bacevičiūtė , E., Ekkert , A., Noreikaitė, K., & Ryliškienė , K. (2020). Medicinos studentų migrenos diagnostika ir gydymas 2010–2011 m. ir 2019 m. Neurologijos Seminarai, 24(1(83), 55-60. https://doi.org/10.29014/ns.2020.07

Anotacija

Įvadas. Migrenos dažnis Lietuvos bendrojoje populiacijoje siekia 18,8 %. Tyri­mo tikslas buvo nustatyti migrenos dažnį, įtaką kasdieniam gyvenimui, gydymo įstaigose nustatytą migreną ir jos gydymą tarp 18-28 m. amžiaus medicinos studentų 2010-2011 m. ir 2019 m.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 478 Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos studentai. 2010-2011 m. tyrime apklausti 252 (am­žiaus mediana – 23,0 ± 7,8 m.), 2019 m. – 226 (amžiaus mediana – 23,0 ± 1,5 m.) studentai. Anketą sudarė klausimai apie galvos skausmą, jo provokatorius, įtaką kasdienei veiklai, var­tojamus vaistus, gydymo įstaigoje nustatytą migrenos diagnozę. Statistinė analizė atlikta SPSS programa, lygmuo laikytas reikšmingu, kai p < 0,05.
Rezultatai. Lyginant 2010-2011 m. (27,8 %) ir 2019 m. (27,9 %) laikotarpius, pagal an­ketos duomenis nustatytos migrenos su ir be auros dažnis nepakito (p = 0,98), ja dažniau sir­go moterys (p = 0,02). Skausmas pagal VAS išliko vidutinio stiprumo (p = 0,07), tačiau įtaka kasdieniam gyvenimui 2019 m. didėjo (p = 0,01). 2019 m. migrena buvo dažniau nustatoma gydymo įstaigoje (10 % vs. 25,4 %, p = 0,03), dažniau vartojami specifiniai vaistai priepuo­liui (5,7 % vs. 19,0 %, p = 0,03) ir profilaktinis gydymas (0,0 % vs. 9,6 %, p = 0,003). Intensy­vesnis skausmas (ŠS = 2,7, p = 0,006) ir auros buvimas priepuolių metu (ŠS = 2,7, p = 0,037) buvo reikšmingi diagnozės nustatymo gydymo įstaigoje veiksniai. O pats diagnozės nustaty­mas gydymo įstaigoje buvo nepriklausomas veiksnys, lėmęs triptanų (ŠS = 6,9, p = 0,012) ir profilaktinio gydymo vartojimą (ŠS = 30,3 p = 0,036).
Išvados. Lyginant 2010-2011 m. ir 2019 m. laikotarpius, migrenos dažnis išlieka pana­šus. Skausmo stiprumas išlieka vidutinis, tačiau įtaka kasdieniam gyvenimui didėja. Nors medicinos studentams migrena gydymo įstaigose diagnozuojama dažniau ir specifiniai vais­tai priepuoliui gydyti bei medikamentinė profilaktika vartojama dažniau, tačiau migrenos diagnostika ir gydymas išlieka nepakankami.

PDF

Nuorodos

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai