Suvoktas autentiškumas kaip politiko populiarumo pagrindas Lietuvoje: Remigijaus Žemaitaičio sėkmės formulė
Šiame straipsnyje1, pasitelkus 2024 m. vasarą mokslinėje ekspedicijoje surinktų giluminių pusiau struktūruotų kokybinių interviu medžiagą, tiriamos „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio rinkiminio populiarumo priežastys atsispiriant nuo politinio autentiškumo sąvokos. Viena vertus, pasitelkta Lietuvos politikos moksluose veik nevartota suvokto politinio autentiškumo sąvoka leidžia naujai pažvelgti į veiksnius, lemiančius greitai įgyjamą dalies naujų politinių jėgų populiarumą Lietuvoje, ir išryškinti jų tarpusavio sąveikos mechanizmą. Antra vertus, tyrimas praplečia politinio autentiškumo tyrimų lauką atvejo analize iš mažai šiuo aspektu tirto, santykinai mažu politiniu pasitikėjimu ir partine identifikacija bei dažnu naujų partijų iškilimu pažymėto regiono, detaliau atskleidžiant, kaip politinio autentiškumo mechanizmai veikia čia auginant politiko populiarumą. Straipsnyje, remiantis naujausiais srities darbais, taip pat detaliau pristatoma pati į Lietuvos politikos mokslų tyrimus įsiliejanti politinio autentiškumo sąvoka.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.