Straipsnyje analizuojama trišalių Baltijos valstybių ekonominio bendradarbiavimo raida. Pasiekti trišaliai susitarimai ekonominių mainų ir rinkų integracijos srityje bei nesugebėjimas bendradarbiauti ir vienašališkos kitoms šalims nuostolingos priemonės aiškinamos dviem veiksniais - ES politikos bei vidaus ekonominių interesų grupių poveikiu. Straipsnyje pateikiama teorinė analizės schema, išplėtojanti sąlygas, kurioms esant minėti du veiksniai skatina arba stabdo trišalį ekonominį bendradarbiavimą. Pateikiama Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo raidos analizė, ir, siejant teorinę struktūrą su empiriniais duomenimis, prognozuojama tikėtina tolesnė trišalio Baltijos šalių bendradarbiavimo raida.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.